A.Perlovas savo laiku buvo vienas stipriausių sportinio ėjimo atletų pasaulyje.
1989 metais iš Sibiro kilęs rusas pagerino 50 km ėjimo pasaulio rekordą (3 val. 3 min. 41 sek.).
1990 metais jis tapo Europos čempionu, 1991 metais jam atiteko pasaulio čempionato sidabras, kai jis kirto finišo liniją apsikabinęs kitą rusą Aleksandrą Potašovą, kuriam teisėjai paskyrė aukso medalį, užskaitę finišą 0,01 sek. anksčiau.
1992 metų olimpinėse žaidynėse 50 km distancijoje A.Perlovui jau nebuvo lygių – jis iškovojo olimpinį auksą, artimiausią varžovą aplenkęs dviem minutėmis.
Vėliau jis dirbo sporto valdininku, vadovavo Novosibirsko apskrities futbolo federacijai ir šio miesto Sibire futbolo klubui, iš kurio direktoriaus pareigų buvo atleistas 2022 metais.
Rimtesnės problemos prasidėjo šiemet – kovo 28 dieną jis buvo suimtas savo namuose netoli Novosibirsko.
A.Perlovas buvo apkaltintas pavogęs iš klubo apie 3 mln. rublių (beveik 30 tūkst. eurų).
Jis pats tai neigė, tačiau buvo uždarytas už grotų, o netrukus jo advokatas ir šeimos nariai pranešė, jog olimpinis čempionas spaudžiamas įsilieti į Rusijos kariuomenę ir išvykti į karą Ukrainoje. Jam buvo žadama, kad jo byla bus įšaldyta, o bausmė galimai bus panaikina, kai karas pasibaigs.
Maža paslaptis, kad Rusijoje kalintys vyrai verbuojami į rusų pradėtą karą Ukrainoje.
2024 metų kovą pasirašytas įsakymas suteikia galimybę išvengti bausmės ir už sunkius nusikaltimus, jei jie pasirašys dokumentus ir iškeliaus į karą.
BBC skaičiavimais, vien nuo 2022 metų liepos iki 2023 metų birželio 17 tūkst. kalinių žuvo rusams bandant užimti Bachmutą, esantį Rytų Ukrainoje.
Dėl didelių netekčių kare iš pradžių privati karinė grupuotė „Wagner“, o paskui ir Rusijos gynybos ministerija be paliovos verbavo nuteistuosius.
Ne visi sutiko – kai kurie nenori eiti į karą iš principo, kiti dėl didelės rizikos žūti ar likti sužeistam, treti norėjo likti Rusijoje ir ieškoti savo teisybės teisme.
Tačiau pareigūnai taiko didelį spaudimą, – sakė A.Perlovo dukra Alina.
„Meduza“ aprašė jos pasakojimą, kad tėvas už grotų atsidūrė netikėtai, ji įtarė, jog kaltinimų esmė slypi nesutarimuose dėl vaikų futbolo Novosibirske, kur A.Perlovas iki 2022 metų vadovavo akademijai, bet nesutarė su vietos sporto vadovu.
Alinos teigimu, keturis mėnesius kalėjime nevyko jokie procesai, teisme kaltė nebūtų įrodyta, tad pareigūnai nusprendė išsiųsti jos tėvą į karą. Ji pridūrė, kad pati su tėvu dėl Rusijos agresijos kare Ukrainoje stengėsi nesikalbėti, nes numanė, kad nuomonės gali būti skirtingos. Viešai savo požiūrio į karą A.Perlovas nereiškė.
Tačiau kalėjime spaudžiamas eiti į frontą.
„Jis atsisakė eiti į karą, o mes sukėlėme triukšmą vietos žiniasklaidoje, tad jis buvo nusiųstas į ypač griežtų bausmių vienutę, kur jie dar kartą bruko jam sutartį (dėl ėjimo į karą)“, – pasakojo olimpinio čempiono dukra.
Ji teigė, kad atsisakius antrą kartą, A.Perlovui buvo uždrausta matytis ir kalbėtis telefonu su šeima.
Artimieji dar tikisi įrodyti jo nekaltumą, bet Alina savo tėvą pastarąjį kartą matė teisme liepos viduryje. Tėvas atrodė praradęs daug svorio. „Jis bando likti gyvybingas, bet jei viskas taip tęsis, jie jį palauš“, – sakė dukra.
