Šūksniu ji atkreipė į save žiūrovų dėmesį, o tada jau sujudo jaukios Vingio parko tribūnos.
Žiūrovai įsitraukė į plojimų žaidimą, o D.Zagainova nubėgo sektoriaus taku, bet nuo linijos atliko ne tris jai įprastus šuolius, o vieną.
23 metų lengvaatletei tai irgi buvo žaidimas, gera repeticija, nes šuolių į tolį rungtyje ji nebuvo startavusi nuo tada, kai jai dar buvo 16 metų.
„Sunku vertinti rezultatą, vis dėlto tai – išskirtinis startas. Pastarąjį kartą į tolį per varžybas šokau prieš septynerius metus, – prisiminė lengvaatletė. – Bet buvo naudinga, kad galima būtų geriau suvokti, kokios būna klaidos, kas vyksta šuolio metu.
Vertėjo pabandyti dėl savęs, tai man labai gera treniruotė kaip trišuolininkei. Dabar žinome, ką ištaisyti, kaip dirbti toliau, jei vėl dalyvausiu varžybose šuolių į tolį rungtyje.“
Vargu ar tai vyks dažnai. Šįkart ji liko už prizininkių trejeto Vilniaus lengvosios atletikos klubo „Cosma“ taurės varžybose, kuriose nebuvo trišuolio varžybų.
Nors geriausiu bandymu D.Zagainova pasiekė asmeninį rekordą (6,04 m.), ji liko ketvirta.
D.Zagainova tikrai nemąsto šokti iš trišuolio rungties, kurioje jau yra iškovojusi Europos jaunimo (iki 23 metų) aukso medalį Švedijoje (ten nuskriejo 13,89 cm) ir pasiekusi Lietuvos rekordą (14,43 m) – abu pasiekimai įvyko pernai.
„Rungtys giminingos, bet, siekiant aukšto meistriškumo, yra skirtumų: kitos šuolio trajektorijos, kitas skrydžio kampas, kitoks įsibėgėjimas“, – aiškino lengvaatletė.
Antradienį Vilniuje per varžybas ji dažnai aptardavo šuolius su Tatjana Krasauskiene.
Buvusi šuolininkės į aukštį Airinės Palšytės trenerė nuo šio sezono pradėjo dirbti su kita mūsų šalies lengvosios atletikos žvaigžde, šokančia ne vertikalia, o horizontalia kryptimi.
„Mano treneris Kęstutis Šapka dėl sveikatos priežasčių negali būti šalia, tai dabar man padeda Tatjana Krasauskienė. Tai – vienintelė specialistė, su kuria norėčiau dirbti, federacija pateikė pasiūlymą, mes pradėjome dirbti drauge ir mums puikiai sekasi“, – sakė D.Zagainova.
Trišuolininkė yra užsitikrinusi olimpinį kelialapį į Tokijo žaidynes.
Nors karantinas sujaukė visų sportininkų pasirengimą nuo tada, kai jai su grupe lengvaatlečių teko palikti stovyklą Turkijoje išskirtiniu būdu ir izoliuotis Palangoje, D.Zagainova tvirtino, jog laikas be varžybų nenumalšino motyvacijos.
„Aš nežinau, tokio žodžio kaip „motyvacija“. Arba yra noras, arba jo nėra. Jei nori, dirbi ir darai. Jei nenori, gali rasti šimtą priežasčių, tarp jų neva motyvacijos praradimą.
Aš norą jaučiu kasdien. Atsikeliu su jėgų pliūpsniu ir šypsena. Galbūt nėra taip, kad visada einu į treniruotę geriausios nuotaikos, bet žinau, kad tai yra darbas, kurį turiu padaryti net tada, kai nesu geros nuotaikos, turiu asmeninių bėdų ar tiesiog prastas oras.“
D.Zagainova jau gavo ne vieną kvietimą į komercines varžybas ir atsargiai planuoja startus, nagrinėdama dėl pandemijos skirtingą padėtį užsienio šalyse.
Jai pačiai įdomu, kokį rezultatą trišuolio varžybose parodys šiemet, po proveržio praėjusiais metais.
„Apie metrus ir centimetrus nekalbu, nes pakankamai skiriasi tai, kas vyksta treniruotėse ir varžybose: kitas įsibėgėjimas, greitis sektoriuje. Bet pavėlavęs sezonas šįkart tęsis iki rugsėjo, tad ir šiemet piką planuojame pasiekti kiek vėliau – rugpjūtį, rugsėji turiu būti pasirengusi varžyboms“, – sakė D.Zagainova.