Tegul Rasa pati kalba už save: ”Lietuvoje mane gal kai kas atsimena kaip Rasą Michniovaitę. Dabar aš esu 2 vaikų mama, olimpietė, 3000 m kliūtinio bėgimo Lietuvos rekordininkė (9.30,21 min.), sporto mitybos specialistė, aktyvaus gyvenimo siliaus propaguotoja. Kai buvau jauna sportininkė, neturėjau pakankamai informacijos apie mitybą ir sporto mitybą, kartais laikiausi kvailiausių dietų, kurios labai įtakojo mano sportininkės karjerą. Kaip sporto mitybininkė turiu savo verslą (su juo galite susipažinti www.rasatroup.com), dirbu su Minesotos universiteto sportininkais ir valgymo sutrikimų klinikoje. Mano pacientai yra ivairiausio amžiaus ir gebėjimų žmonės: nuo žmogaus, kuris bando pradėti sportuoti ir bando įveikti savo pirmąjį bėgimą iki olimpinio čempiono.
Rasa mums pateikė itin daug informacijos (beje, jei turite konkrečių klausimų – rašykite, mes klausimus jai perduosime ir lauksime atsakymų…), tad artimiausiu metu šioje interneto svetainėje pateiksime vienos pajėgiausių šalies vidutinių nuotolių bėgikių patarimus.
– Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas yra sakęs, kad žmogui, siekiančiam bent minimalių sportinių rezultatų, pusryčiai yra gyvybiškai būtini – nori ar nelabai nori, bet pusryčius valgyti REIKIA.
– Labai sutinku su D. Barkausku. Tai viena iš didžiausių ir dažniausių mitybos klaidų: ir tarp sportininkų, ir tarp mėgėjų, ir tarp nesportuojančių žmonių.
Nuo to laiko, kai dirbu dietologe, esu sutikusi daug žmonių, kurie nevalgo pusryčių, bet net po poros savaičiu, kai mano pacientai pradeda valgyti pusryčius, pastebi labai daug teigiamų pokyčių: daugiau energijos, geresnė koncentracija darbe, kokybiškesnė treniruotė, geresne apetitas antroje dienos pusėje… Net ir plaukikai, kurie pradeda treniruotę 5 val. ryto, sugeba surasti maisto produktus, kuriuos jie gerai toleruoja prieš treniruotę.
Pusryčiai yra svarbūs kiekvienam, nesvarbu, ar tu esi nesporuojantis, pradedantysis, mėgėjas ar profesionalus sportininkas. Aš turiu tokią taisyklę su mano sportinikais – pusryčiai yra BŪTINI.
– Kaip racionaliai išdėlioti maisto racioną per dieną: ką valgyti pusryčiams, pietums, vakarienei? Ko stengtis nevalgyti?
– Dažnai mokau žmones, kaip išdėlioti tolygiai savo ”kurą” dienos metu ir derinti 4-5 maisto grupes (grūdus (duonos produktus), baltymus, daržoves ir vaisius, riebalus, kalcį (pieno produktai arba sojos/ryžių/migdolų pieno produktų (nežinau, ar Lietuvoje jų yra)). Labai sunku pateikti receptą, nes kiekvieno žmogaus poreikių balansas gali būti skirtingas – tų 4-5 maisto grupių gali reikti skirtingo kiekio. Kai kuriems tinka, kad daržovės ir vaisiai užimtų pusę maisto tūrio, ketvirtadalis – baltymo ir ketvirtadalis – grūdų, 1 porcija riebalų (padažai, aliejai, avokadas, riešutai…) ir gal 1 porcija kalcio. Kai kuriems – po trečdalį vaisių ir daržovių, baltymų ir grūdų, 1 porcija riebalų ir gal 1 porcija kalcio. Svarbiausia yra išmokti, kaip valgyti kas 2-4 valandas, kaip tolygiai paskirstyti savo maisto racioną dienos metu ir kaip klausytis savo kūno (ar as esu fiziškai alkanas, ar aš noriu valgyti, nes aš esu emociškai alkanas). Tai yra gana sudėtinga.
– Kuo lietuvišką vėluojantį pavasarį BŪTINA papildyti organizmą: mes gi čia neturime nei šviežių braškių, nei kitų vaisių... Ar obuoliai iš prekybos centro sveikesni už, pavyzdžiui, šaldytus špinatus?
– Šiuo metu laiku šaldyti vaisiai ir daržovės gali būti turtingesni vitaminais, mineralais ir aktyviomis medžiagomis nei svieži vaisiai ir daržovės. Jei jūs žinote, kad turite daržoves ir vaisius, kurie tik ką nuskinti iš jūsų daržo ir nekeliavo per pusę žemyno iki jūsų stalo ar ilgai gulėjo prekybos centro vitrinoje, be abejo, rinkitės šviežius vaisius ir daržoves.
O kuo įvairesnių vaisių ir daržovių jūs valgysite, tuo įvairesnių vitaminų, mineralų ir aktyvių medžiagų jūs gausite. Būtų svarbu naudoti papildomai vitamino D žiemą, beje, ir ne tik žiemą. Labai sunku gauti pakankamai vitamino D iš maisto, o saulės Lietuvoje yra gana mažai: be to, saulės spindulių kampas žiemą nėra palankus vitamino D pasigaminimui.
– Ar vynuogės, bananai – kaloringi vaisiai – turėtų būti valgomi ribotai, jeigu sieki kažkiek sulieknėti?
– Atsakymas yra ne. Viski maisto produktai tinka, bet reikia jausti saiko ribas. Kai kuriems sportininkams kartais net yra sudėtinga savo energijos reikmes užtikrinti valgant mažo kaloringumo maisto produktus. Tad tai labai priklauso nuo sportininko ir nuo mėgėjo treniruotumo, treniruočių krūvio ir jų organizmo ypatybių. Mityba tikrai nėra juoda ir balta.
– Dėkojame už atsakymus.