Pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos rungčių čempionė yra patyrusi skaudžių likimo smūgių, bet dabar jai skauda galvą dėl kitų dalykų.
48 metų lengvaatletė dirba trenere Klaipėdoje ir skaičiuoja kiekvieną eurą piniginėje, kuri dar labiau suplonėjo po pastarojo pirkinio.
Po Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių, kurios buvo ketvirtosios per jos ilgą karjerą, R.Adomaitienei grėsė klubo operacija, bet klaipėdietė pajuto, kad išgydyti koją ir nugarą labiau padėtų gydymas lazerinės terapijos prietaisu.
Nors Rimanto Kanapėno sukurto įrenginio kaina siekė 3700 eurų, atletė pasiryžo įsigyti brangų prietaisą, paprašiusi Klaipėdos sporto ir kultūros skyriaus finansinės paramos. Sužinojęs, jog lazerinio prietaiso reikia parolimpietei, profesorius R.Kanapėnas kainą nukirpo iki 1700 eurų.
„Paskambinęs Klaipėdos sporto skyriaus vadas pasakė, kad reikalinga sąskaita-faktūra ir tada kažkaip bus sumokėta. Labai apsidžiaugiau“, – sakė R.Adomaitienė.
Tačiau šios savaitės pradžioje, atėjusi į Klaipėdos savivaldybę, iš kūno kultūros ir sporto skyriaus vadovo Sauliaus Paliulio ji išgirdo kitokią naujieną.
„Atnešiau sąskaitą-faktūrą, o man pasakė, kad viskas – šaukštai po pietų – nebegalime sumokėti, – pasakojo R.Adomaitienė. – Bet jis pasakė, kad sugalvojo kitą variantą: „Ar neįsižeistumėte, jei pasiūlytume „Maxima“ čekį?“ Aš perklausiau: „Kaip tai suprasti?“
„Ar neįsižeistumėte, jei pasiūlytume „Maxima“ čekį?“ Aš perklausiau: „Kaip tai suprasti?“
Man atsakė, kad turi 400–500 eurų vertės čekių.
Aš tariau: „Atsiprašau, bet sumokėjau 1700 eurų. Valgyti nusipirkti dar turiu už ką, bet man reikėtų gydymo. Išgirdau atsakymą: „Kitaip negalime, jei čekio neimsi, nieko negausi. Imk ir džiaukis.“
R.Adomaitienė svarstė, jog tikriausiai Klaipėdos savivaldybė gauna „Akropolio“ čekių prieš Kalėdas.
Klaipėdos sporto ir kūno kultūros sporto vedėjas S.Paliulis tvirtino „Maxima“ čekių nesiūlęs.
Jis neigė žadėjęs finansinę paramą lengvaatletei perkant lazerinį prietaisą. „Mes net paruošėme raštą, kad neturime teisinių galių nupirkti tokią prekę fiziniam asmeniui“, – sakė S.Paliulis.
Anot S.Paliulio, jo vadovaujamas sporto skyrius pradėjo rengti paraišką, kaip ateityje galima būtų premijuoti tokius uostamiesčio atletus, kaip R.Adomaitienė, bet dar kartą pakartojo, jog prekybos centro čekių nesiūlė.
Tai nustebino R.Adomaitienę. „Jis pasakė, kad neafišuočiau ir kad 400 arba 500 eurų yra didelė suma, kurią turėčiau priimti.
Jis pasakė, kad neafišuočiau ir kad 400 arba 500 eurų yra didelė suma, kurią turėčiau priimti.
Atsakiau, kad suprantu, nes mano atlyginimas yra 600 eurų. Tačiau galiausiai pergalvojau ir suvokiau, kad tai yra įžeidimas.“
R.Adomaitienės darbingumas yra dalinis nuo tada, kai ji pateko į kraupią avariją. Prieš 19 metų važiuodami su vyru automobiliu jie nepaisė raudono šviesoforo signalo ir bandė pervažiuoti geležinkelio pervažą, bet mašinos ratas įstrigo bėgiuose.
R.Adomaitienė išgyveno po susidūrimu su traukiniu, bet po to sekė mėnuo komoje ir ilgas gydymas – teko iš naujo gaivinti atmintį, mokytis vaikščioti, o kairioji veido dalis iki šiol beveik nevaldoma.
Tačiau moteris iškovojo daug titulų neįgaliųjų lengvosios atletikos varžybose įvairiose rungtyse. Pernai ji iškovojo sidabrą pasaulio čempionate, o šiemet parolimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire užėmė ketvirtą vietą šuolių į tolį T38 negalios grupės finale, nuskriejusi 4 m 52 cm ir vos centimetru atsilikusi nuo bronzą laimėjusios Lenkijos parolimpietės.
