„Labai norėčiau, kad šį mano rezultatą kuo greičiau pagerintų mano mokinys Andrius Gudžius. Jis yra pajėgus diską numesti 70 metrų“, – sako V. Kidykas.
Šį mėnesį Šveicarjoje vykusio Europos čempionato kvalifikacinėse varžybose A.Gudžius numetė diską 64 m 44 cm ir nesunkiai pateko į finalą, tačiau čia jo rezultatas buvo tik 60 m 82 cm. Lietuvis galutinėje įskaitoje užėmė 10-ąją vietą.
– Kaip vertinatre savo auklėtinio pasirodymą Ciuriche?, – buvo paklausta V.Kidykas.
– Andriaus užimta dešimtoji vieta manęs tikrai netenkino, tai – nesėkmė. Rezultatas turėjo būti tikrai ne prastesnis kaip 64-65 metrai. Tačiau kai jaunimas yra ištroškęs atkaklios kovos su senais vilkais, o varžybos yra nukeliamos (dėl stipraus vėjo finalas buvo atidėtas valandai – Aut. past.) – tai peilis po kaklu. Ir dar. Kai ateini į sektorių ir po kojomis nejauti sektoriaus, tai energija blėsta ir galiausiai visai išblėsta.
Andriaus užimta dešimtoji vieta manęs tikrai netenkino, tai – nesėkmė. Rezultatas turėjo būti tikrai ne prastesnis kaip 64-65 metrai.
– Ar galėjote pagalvoti, kad taip nesėkmingai auklėtiniui susiklostys šis Europos čempionatas?
– Šis čempionatas Andriui buvo antrasis, jis prieš dvejus metu dalyvavo pirmenybėse Suomijoje ir diską nusviedė 55 metrus. Buvau Ciuriche, stebėjau kovas ir stebėjausi, kad šveicarai buvo tokie negailestingi sportininkams. Taip elgtis negalima. Akibrokštų buvo ne vienas.
Iš pradžių buvo parašyta, kad disko metimo varžybos vėluos 10 minučių. Tačiau jos vėlavo net visą valandą. Šveicarai pridarė visokiausių cirkų, jie netgi patrumpino disko metimo sektoriaus apsaugos tinklą.
Yra stulpai ir tinklas turi būti pakeltas iki jų viršaus. O varžybų organizatoriai jį pakėlė iki pusės. Vieno iš sportininkų, berods, Gerdo Kanterio, didžiuliu greičiu sviedžiamas diskas atsimušė ne į tinklą, o į virš jo esantį stulpą. Gi aplinkui sukinėjasi sportininkai ir, jeigu ne tas stulpas, praktiškai mirtis vietoje.
Kartu su Kęstučiu Šapka stebėjome vyrų trišuolio varžybas, Suomijos sportininkas įsibėgėja, teisėjas laiko baltą vėliavėlę, o apie 65-erių senukas teisėjas nusprendžia pasitaisyti kėdę ir puse korpuso įlenda į bėgimo taką. Sportininkas pradėjo prašyti, kad jam būtų duotas papildomas bandymas, tačiau jo negavo.
– Ar Andrius labai jautėsi nusivylęs nesėkmę Europos čempionate?
– Manau, kad išgyveno. Tačiau nepaaiškinamas jausmas, kai žmogus yra perdegęs ir jam gali sakyti, ką nori. Kas yra perdegimas? Tai energijos išgaravimas anksčiau laiko, sportininkas paprasčiausiai neužsiveda. Andrius net negirdėjo, kad buvo nukeltos disko metimo varžybos.
Manau, kad jam didžiausią kiaulystę padarė ne kokie nors techniniai elementai, nes per kvalifikacines varžybas atrodė tikrai gerai, bet didžiulis oro pasikeitimas. Tarkime, man 35 laipsniai karščio yra normalu, tačiau per tuos siaubingus karščius Andrius nė vienos treniruotės neatliko iki pabaigos. Buvo sudėtinga treniruotis, energija greitai išgaruodavo.
Manau, kad jam didžiausią kiaulystę padarė ne kokie nors techniniai elementai, nes per kvalifikacines varžybas atrodė tikrai gerai, bet didžiulis oro pasikeitimas.
Mokinį labai alino nežmoniškas karštis. Gi Ciūriche buvo kokie 14 laipsniai šilumos. Andriui ta vėsa netrukdė, jam kuo vėsiau, tuo geriau. Jeigu anksčiau vasaros treniruočių stovyklas planuodavome rengti šiltuosiuose kraštuose, kad būtų pastovesni orai, tai šiemet reikėjo vykti kažkur į šiaurę.
– Prieš varžybas televizorių ekrane jus matėme su Andriumi, belaukiančių varžybų ir besikalbančių. Apie ką šnekėjotės?
– Net ir neatsimenu, apie ką. Tačiau tikrai ne apie varžybas, startą, kaip jis turi elgtis sektoriuje. Sakyčiau, gal kalbėjomės apie žvejybą. Kaip ir aš, Andrius – didelis žūklės entuziastas, žvejyba jam teikia didelį malonumą. Kartais ir abu pažvejojame.
– Gal mokinys po čempionato nusiraminimą rado būtent žvejyboje?
– Po čempionato Andrius negali atsipalaiduoti, dar laukia porą-trejetas startų. Jis pakviestas dalyvauti „Deimantinės lygos“ finale, kuris vyks rugsėjo 5 d. Briuselyje. Dar žada dalyvauti varžybose Vokietijoje.
– Ar įžvelgiate klaidų, kurias padarėte su Andriumi, besirengdami čempionatui?
– Gal padarėme darbinę klaidą. Planavome du sportinės formos pikus. Vienas jų buvo gegužės viduryje, viskas vyko normaliai, o kitam liko mažai laiko. Pradėjome galvoti, gal iš viso pakaks vieno piko.
Tačiau vis dėlto norėjosi, kad gerą sportinę formą mokinys įgytų ir sezono pradžioje ir per pagrindines metų varžybas rugpjūčio viduryje.
– Vis pabrėžiate, kad Andrius yra pajėgus diską mesti 70 metrų, tad ko gi trūksta iki tikslo?
– Mane spaudžiate prie sienos labai sudėtingu klausimu. Prisiminkime skraidymo asą Jurgį Kairį, kuris gal prieš 20 metų atliko savo pirmąją kilpą. Tačiau iki tol, kol jis tapo asu, prireikė daug laiko, reikėjo sukaupti daug patirties.
Tikėjausi, kad jis Kaune numes apie 67 m, bet jis nusprendė būti prie žmonos per gimdymą. Visas gražiausias viltis tenka atidėti kitiems metams.
Sezono pradžia mus nuteikė labai viltingai. Per treniruotes Andrius be jokio vėjo diską metė 67 m 20 cm, tai – labai svarus rezultatas. Prabėgus dviem dienoms, jis dalyvavo varžybose Kaune ir pasiekė 62 m 50 cm.
Tikėjausi, kad jis Kaune numes apie 67 m, bet jis nusprendė būti prie žmonos per gimdymą. Visas gražiausias viltis tenka atidėti kitiems metams.
– Ar Andriaus nepaveikė tai, kad jam iš anksto buvo kabinamas medalis?
– Manau, kad paveikė. Ir iš jo lūpų pasigirdo žodžiai, kad sėkmės atveju būtų galima ir medalį pelnyti. Apie tai, žinoma, buvo galima galvoti, bet galvoti reikia ne apie medalį, o apie rezultatą. Jeigu pagerini savo asmeninį rekordą arba prie jo priartėji, gali užimti neblogą vietą.
– Andrius Gudžius įvardijamas kaip Virgilijaus Aleknos pamaina. Kaip galvojate, ar tokioms kalboms yra pagrindo?
– Pritariu Andriaus žodžiams, kad jis kaip Virgilijus Alekna niekada nebus, o bus kaip Andrius Gudžius. Jeigu jis poros metų laikotarpyje nenumes 70 m, tai bus didelis akmuo į mano daržą. Esu senas disko metimo vilkas ir, jeigu be jokio vėjo, Andrius diską sviedžia 67 m, tai prie dešiniojo vėjo jis gali skrieti daugiau kaip 70 m. Mano mokiniui – 23-eji, jis turi jėgos rezervų, yra greitas.
Mano nuomone, Virgilijui iš didžiojo sporto reikėjo išeiti truputį anksčiau. Praktiškai Virgilijus baigė tuo, kuo pradėjo. Mano aplinkos žmonės labai pyko, kai sakiau, kad jam reikėjo pasitraukti prieš kokius porą metų. Tai nebuvo mano pavydas, laikas parodė, kad buvau teisus.
– Kaip vertinate Virgilijaus Aleknos pasitraukimą?
– Prieš Europos čempionatą kalbėjausi su Virgilijumi. Jam sakiau, kad tu buvai, esi ir visą laiką mus būsi pavyzdys, autoritetas, legenda. Tačiau negaliu suvokti, kad ta legenda meta 60 m. Jis mane kultūringai pertraukė ir pasakė, kad 60 m irgi reikia mesti, tas rezultatas ne visiems paklūsta.
Mano nuomone, Virgilijui iš didžiojo sporto reikėjo išeiti truputį anksčiau. Praktiškai Virgilijus baigė tuo, kuo pradėjo. Mano aplinkos žmonės labai pyko, kai sakiau, kad jam reikėjo pasitraukti prieš kokius porą metų. Tai nebuvo mano pavydas, laikas parodė, kad buvau teisus.
– Ką dabar veikia A.Gudžius, ar jis jau treniruojasi visa jėga?
– Kasdien vieną kartą per dieną treniruojasi, iki rugsėjo 5 d. stengiasi palaikyti normalią sportinę formą. Manau, kad per „Deimantinė lygos“ varžybas jis diską turėtų numesti 64-65 m. Kitais metais pagrindinės Andriaus startas – pasaulio čempionatas.
