Praėjusiais metais prie starto linijos iš viso stojo daugiau nei 15 tūkst. bėgikų iš pusšimčio valstybių, daugiausiai – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos. Renginio organizatoriai prognozuoja, kad ir šiais metais bėgikų skaičius ir geografija nesikeis.
Rugsėjo 10 dieną vyksiančiame renginyje tūkstančiai dalyvių varžysis šešiose distancijose: maratono (42 km 195 m), „RIMI Pusmaratonio“ (21 km 0975 m), EUROCASH1 10 km bėgime, „RIMI Šeimos“ 4,2 km bėgime, „Corny moksleivių ir studentų bėgime“ bei „#BEACTIVE vaikų bėgime“.
Vilniaus maratonas pirmą kartą surengtas 1990 metais, tačiau nuo 2004-ųjų jis tapo kasmetiniu. Organizuojant renginį dirba apie 600 žmonių.
„Mūsų branduolys yra 7-8 žmonės. Artėjant maratonui prisijungia dar apie 20. Maratono metu prisideda savanoriai, aptarnaujantis personalas, įrengiantis trasas“, – sakė renginio organizatorius Darius Mikulis.
Kasmet organizatoriai maratono dalyvius kviečia aukoti vienai iš Lietuvoje veikiančių socialinių organizacijų. Šį kartą Vilniaus maratonas tapo prezidentės Dalios Grybauskaitės remiamo projekto „Už saugią Lietuvą“ dalimi.
„Danske Bank Vilniaus maratonas“ – didžiausias bėgimo renginys Lietuvoje, o už puikią organizaciją net trejus metus buvo 5 žvaigždutėmis įvertintas Europos atletikos bėgimo visiems organizacijos.
„Labai džiugina ir įpareigoja. Juk tai – maksimalus įvertinimas. Tokiems renginiams yra keliama daugiau nei 60 kriterijų, o mes visus juos atitinkame. Vilniaus maratonas buvo pirmasis bėgimas, sulaukęs tokio įvertinimo. Šiais metais jį gavo ir Kauno maratonas, o mes džiaugiamės, kad ne tik patys laimime, bet ir kolegas paskatiname pasitempti“, – sakė organizatorius.
– Kaip „Danske Bank Vilniaus maratonas“ atrodo Europos kontekste?
– Nors atvykstančių dalyvių iš užsienio skaičius auga, bet Vilniaus maratonas dar, toli gražu, nėra vienas didžiausių.
Tam įtakos turi ir šalis, bei miestas, kur yra rengiamos varžybos. Juk didžioji dalyvių dalis visada būna vietiniai gyventojai. Kuo daugiau gyventojų – tuo ir daugiau dalyvių maratone.
Kalbant apie Baltijos šalis, Vilniaus maratonas vėliausiai pradėjo aktyviai save viešinti, tad vis dar esame besivejančiųjų pozicijoje.
Tačiau augame. Trejus ar ketverius metus aktyviai plėtėmės, o dabar yra stabilumo laikotarpis. Po to vėl augsime. Tokius etapus praėjo ir latviai su estais.
– Kokią „Danske Bank Vilniaus maratono“ dalį biudžeto sudaro rėmėjų lėšos, kokią – dalyvių registracijos mokestis? Kuriose srityse išleidžiate daugiausiai?
– Pusę pinigų skiria rėmėjai, o kitą pusę suneša dalyviai. Daug kainuoja trasos įrengimas, kelio ženklai, medaliai. Pernai medaliams išleidome virš 20 tūkst. eurų. Nemažai kainuoja laiko matavimas, komandos išlaikymas, muzikinės stotelės, pramoginė dalis, aptarnavimas.
– Ar būtų įmanoma suorganizuoti Vilniaus maratoną be registracijos mokesčio?
– Šiai dienai tai nebūtų įmanoma, nebent atsirastų rėmėjas, kuris padengtų šiuos kaštus. Bet Lietuva yra maža, todėl tokio rėmėjo tiesiog nėra. Be to, registracija į Vilniaus maratoną yra pigesnė, nei į Rygos ar Talino. Dar labiau kelti mokesčio planų neturime.
– Ar organizatoriai padeda dalyviams pasiruošti?
– Kaip ir pernai, šeštadieniais kartu su „Vilniaus bėgimo klubu“ rengiame nemokamas treniruotes Vingio parke. Kas nori intensyvesnių treniruočių, tikrai gali prisijungti.
Taip pat, kasmet prieš maratoną išleidžiame leidinį. Tiesa, šį kartą tai padarėme ankstų pavasarį, o jis išskirtinis dar ir tuo, kad jame daug informacijos apie pasiruošimą tiek maratonui, tiek kitoms distancijoms.
Čia rasite informaciją apie treniruočių programas, mitybą, pratimus, reikalingą inventorių. Daug naudingos informacijos tiek besiruošiančiam Vilniaus maratonui, tiek šiaip bėgiojančiam žmogui.
– Ar šis „Danske Bank Vilniaus maratonas“ bus kitoks?
– Mes su komanda prie Vilniaus maratono pradėjome dirbti 2012-aisiais ir kiekvienais metais vis programą papildydavome. Regis, jau esame surinkę visus maratonui reikalingus blokus, todėl stengiamės koncentruotis į visų šių sudedamųjų dalių gerinimą ir tobulinimą.
Žinoma, dalyvių ir žiūrovų laukia ir pramoginė dalis. Pernai turėjome 17 muzikinių stotelių. Jos bėgikams suteikia papildomo stimulo, energijos, gerų emocijų. Maratono distancija dažnai užtrunka ilgiau nei tris valandas, tad tos geros emocijos tikrai padeda susidoroti su iššūkiu.
– Ar yra tikimybė, kad ateityje keisis trasa?
– Taip. Turime numatę kelioliką variantų, šiuo metu svarstome, diskutuojame, dėliojamės. Gal kitais metais galėsime kažką naujo pasiūlyti.
– Daugelis skundžiasi, kad ši vasara visai nepanaši į tokią. Bėgikams, tikriausiai, toks oras idealus?
– Išties, oras yra labai geras bėgimui. Gal tik per dažnai lyja. Bėgimui tinkamiausias oras – apsiniaukęs, nevėjuotas, 10-12 laipsnių šilumos. Visada patariama apsirengti taip, lyg lauke būtų 12 laipsnių šilčiau. Tai jei lauke 20 laipsnių šilumos, bėgikui tai būtų kaip 32 laipsniai.
Idealios sąlygos būtų, jei temperatūra būtų iki 20 laipsnių šilumos, pradžioje būtų apsiniaukę, o prie finišo pasirodytų saulė.
