Prieš išvykstant į Lenkiją Virgilijaus Aleknos nuotaika buvo gera: jis vėl sugrąžintas į darbą Vidaus reikalų ministerijoje, neseniai stebėjo Vilniaus lengvosios atletikos federacijos taurės varžybas ir apdovanojo atskirų rungčių laimėtojus. Tiesa, jo šeimoje truputį buvo iškilę problemų – žmona Kristina, užsiimanti namų dekoro verslu, buvo susilaužiusi ranką, ją sugipsavo, ir, kaip teigė Virgilijus, šeimoje sumažėjo vairuotojų.
– Po Londono olimpinių žaidynių buvai nutaręs atsisveikinti su didžiuoju sportu, tačiau persigalvojai ir vėl sugrįžai. Kas lėmė tokį tavo apsisprendimą?, – paklausėme V. Aleknos.
– Kaip galėjau kandidatuoti į LTOK prezidento postą ir žmonėms sakyti, jog dar sportuosiu? Be abejonės, jeigu įvykiai būtų pasisukę kita linkme, tai sporte manęs jau nebūtų. Dabar yra laiko, kažkiek noro, jaučiu, kad dar kažką galiu, todėl ir nutariau likti didžiajame sporte.
– Ar jau pradėjai rengtis naujam sezonui?
– Jau pradedu. Į Lenkiją galvojau išvažiuoti anksčiau, tačiau nepavyko. Spaloje būsiu ne vienas. Pusė mūsų komandos jau treniruojasi, prieš keletą dienų išvažiavo ir metikai, o aš dabar prie jų prisijungsiu. Kaip ir anksčiau, dirbu su Lietuvos olimpinio sporto centro kineziterapeutu Kęstučiu Laurinsku, kuris, kaip medicinos personalo narys, mane lydi į olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus, su juo kartu atliekame treniruotes.
Su Kęstučiu dirbu nuo 2008 metų, jis rūpinasi mano fizine forma ir sveikata. Nežinau, kaip viskas klostysis, tačiau šiais metais planuojame vykti į kokias penkias treniruočių stovyklas. Po pratybų Spaloje dar galvoju stovyklauti Kanarų salose, Ispanijoje.
– Paprastai po olimpinių žaidynių būna atoslūgis, kokia tau žada būti ši vasara?
– Kaip ir anksčiau, mano tikslai – maksimalūs. Įtempta bus ta vasarėlė – daug varžybų, dalyvausiu pasaulio čempionate, esu nusiteikęs kovingai. Niekada nemėgau nuvažiuoti tiktai į vienas varžybas. Jų yra visa eilė, kuriose turi dalyvauti, apsiprasti su pagrindiniais varžovais, pratintis prie artėjančio čempionato. Kol kas apie varžybas, kuriose dalyvausiu, o kurias praleisiu, dar anksti kalbėti. Viskas priklausys nuo mano sveikatos, sportinės formos, ar būsiu pakankamai stiprus.
– Šiemetinis pasaulio čempionatas tau bus jau dešimtasis, tikriausiai sieksi medalio?
– Visada norisi pelnyti medalį, nesvarbu, ar tai dešimtasis pasaulio čempionatas, ar aštuntasis. Per juos susirenka patys stipriausieji, važiuoji ne kaip į svečius, o kaip į rimtas varžybas, kadangi tai puikus jėgų išbandymas.
– Nutrūko labai gražios, tavo organizuojamos metikų varžybos, į kurias Vingio parke susirinkdavo viso pasaulio disko metikų žvaigždynas. Netgi Atlantos olimpinių žaidynių ir penkiskart pasaulio čempionas, dešimt kartų Vokietijos čempionas Larsas Riedelis panoro išbandyti jėgas Lietuvoje. Ar negalvoji atgaivinti tų varžybų?
– Jas rengiau tada, kai buvau stipriausias pasaulio disko metikas. O kai pasidarė sunku konkuruoti su visos planetos žvaigždynu, nekilo noras rengti tų varžybų, ir jos nutrūko. Įvyko trys turnyrai, juos daug kas prisimena – renginys iš tiesų buvo labai gražus, sutraukdavo daug žiūrovų, man irgi buvo galimybė jose bandyti jėgas.
Lietuvoje tada diską mažai mėtydavau, mūsų sporto aistruoliai žinojo mano pagrindinius varžovus, su kuriais kovodavau pačio aukščiausio rango varžybose. Tikslas sukviesti visus stipriausius pasaulio disko metikus turėjo prasmę. Tai buvo puiki reklama mūsų lengvajai atletikai.
Tačiau tos varžybos atimdavo daug jėgų, kainavo nemažus pinigus. Dabar jau nesu stipriausias, be, to reikia daug laiko jas organizuoti, o aš jo neturiu. Tegul dabar varžybas organizuoja stipriausieji.
– Ar tavo sūnūs 12-metis Martynas ir 10-metis Mykolas toliau lanko lengvosios atletikos treniruotes?
– Taip, treniruojasi, dalyvauja vaikų varžybose. Abu jau turi iškovoję medalių. Sūnų treneriai Irina Krakoviak ir Andrejus Tolstychas. Rungtys tos pačios: bėgimas ir šuoliai į tolį. Vasarą karts nuo karto pabandome pamėtyti ir diską. Ar vaikai pasirinks disko metimą pagrindine rungtimi, – neaišku, nėra, kur skubėti.
– Kodėl Lietuvoje neužauga naujų virgilijų aleknų?
– O Kaune kas, ne talentas? 2010 m. pasaulio jaunimo čempionas Andrius Gudžius – jaunas, perspektyvus, jam viskas prieš akis, turėtų būti geras disko metikas. Nereikia vienu metu turėti daug gerų metikų. Trenerio Romo Ubarto grupėje treniruojasi ypač talentingas vaikinukas, 17 -metis Domas Poška, apie kurį, manau, po kelerių metų garsiai išgirsime. Dabar su šiuo jaunuoju sportininku susitiksiu treniruočių stovykloje Spaloje.
