Prieš šį sezoną apie karjeros pabaigą paskelbęs lenktynininkas visgi pasirodė ralio trasose ir tiesiog šlavė visus titulus iš eilės. „Mitsubishi Lancer EVO VIII“ automobilį drauge su šturmane dukra Inga tramdęs R.Lipeikis 2010-aisiais septintą kartą per savo karjerą tapo absoliučiu Lietuvos ralio čempionu, nugalėjo „Open“ ir AWD įskaitose. 46 metų pilotas čempiono titulą pelnė ir Šiaurės Europos zonos (NEZ) ralio pirmenybėse, o Baltijos šalių ir Latvijos čempionatuose užėmė antrąsias vietas.
Kuri šio sezono pergalė Jums yra didžiausia? Kaip vertinate šiuos metus?
Prieš sezoną buvau paskelbęs apie karjeros pabaigą, tačiau dukra Inga įkalbino dar pavažiuoti. Tiesiog nebuvo kaip atsakyti dukrai (juokiasi). Sudalyvavome žiemos ralyje ir tuomet ekspromtu kilo mintis važiuoti plačiau. Taip sudalyvavome net keturiuose čempionatuose. Manau, jog mano amžiuje tai yra tikrai didelis krūvis.
Pavyko ne tik sudalyvauti, tačiau laimėti ir vieną iš svarbiausių pergalių per karjerą – NEZ čempionatą. Tai buvo tikrai netikėta, nes į šias pirmenybes šiemet ypač rimtai žiūrėjo norvegai. Prieš paskutinį etapą pagrindinis konkurentas buvo Sveinungas Bieltvedtas, įskaitoje turėjęs 1 tašku daugiau, tačiau dėl techninių kliūčių jis nebaigė „Saaremaa“ ralio. Favoritas buvo ir kitas norvegas Madsas Ostbergas, važiuojantis pasaulio čempionate, tačiau jam pritrūko vieno taško mus įveikti.
Apsisprendėte dėl kitų metų planų?
Pernai labai apsimelavau, kad nebevažiuosiu, tai nebesinori antrus metus būti melagiu (juokiasi). Labai labai daug šansų, kad kitais metais nebevažiuosiu, tačiau kol galutinai nenusprendžiau, nenorėčiau nieko sakyti. Galbūt būtų labai gražu baigti sportinę karjerą, iškovojus didžiausias pergales. Aišku, labai knieti laimėti dešimtą Lietuvos čempionatą iš eilės, skaičiuojant pergales absoliučioje ir klasės įskaitose.
Kokia, Jūsų nuomone, autosporto situacija Lietuvoje?
Situacija nedžiugina. Esu iniciatorius teisinių priemonių prieš, mano manymu, neteisėtus kai kurių asmenų ir valdžios veiksmus. Pradedant federacijos išrinkimu, kur situacija šiuo metu tebėra ta pati – naujai išrinktas prezidentas Gintaras Furmanavičius nėra įregistruotas registrų centre ir formaliai jis nėra pripažintas, kaip LASF prezidentas.
Kitas teismo posėdis vyks gruodžio mėnesį. Susikalbėti yra ir sunku, ir nelabai kas nori kalbėtis, todėl kito kelio nėra. Yra likęs tiks pats civilizuočiausias kelias – jeigu dvi pusės nesutaria tam tikru klausimu, pažiūrėti, ką mano teismas.
Manau, jog tai iš tikrųjų daro labai neigiamą įtaką automobilių sportui. Mano manymu, paskutinius dvejus metus, vietoje to, kad vystytųsi, automobilių sportas stipriai ritasi žemyn. Visi tie skandalai su Prezidento taurėmis dvejus metus iš eilės ne tik, kad nepuošia, bet ir labai nemaloniai nuteikia, kompromituoja visą automobilių sportą.
Šitie LASF geriausio lenktynininko rinkimai taip pat nelabai gražiai organizuojami. Pretendentų sąrašas labai įdomus. Nėra Vytauto Švedo, kuris tapo Baltijos šalių ralio čempionu, nėra Roko Kvaraciejaus, kuris tapo Latvijos čempionato nugalėtoju jaunimo ir 2WD įskaitose.
Koks yra Jūsų svajonių automobilis?
Šiuo metu tai – „Volkswagen Phaeton“, kuris po savaitės atkeliaus pas mane. Po daug metų pertraukos nusprendžiau įsigyti ramesnį automobilį. Jeigu manęs niekas nebeišvilios į trasas, tai išbandysiu naują vairavimo stilių – su limuzinu (juokiasi).
Ką, kaip lenktynininkas, galite nuveikti per 15 minučių?
Daug. Galima laimėti paskutinį greičio ruožą, o tuo pačiu – ir čempionatą. Tai šiemet man pavyko „Saaremaa“ ralyje. Maždaug 15 minučių truko greičio ruožas, kurio metu pavyko aplenkti vieną varžovą, ko užteko, kad tapčiau NEZ čempionu.
