Per pirmąjį nusileidimą pasirinkęs atsargesnį planą, A.Drukarovas rizikavo labiau antrojoje rungties dalyje ir liko patenkintas.
„Pirmajame per atsargiai važiavau, nes treneriai man vis kartojo: Reikia pasiekti finišą, reikia pasiekti finišą, daug žmonių iškrito. Ir aš pralošiau daug laiko toje vietoje, nes sakė, kad ten daug žmonių krenta, – slidžių lazda į laiptuotą sniego šlaitą mostelėjo A.Drukarovas. – Antrajame nusileidime jau pabandžiau paspausti gazą – geresnis važiavimas, tad esu patenkintas.“
Tarp 75 finišavusių Lietuvos kalnų slidininkas užėmė 59 vietą. Ji netenkino jauno ambicingo atleto, kuris svajojo apie geriausiųjų 40-uką, bet olimpinio debiuto jaudulys buvo pervėręs kiaurai.
Net negalėjau kalbėti. Prieš pirmąjį važiavimą treneriui turbūt pasakiau tik vieną žodį.
„Net negalėjau kalbėti. Prieš pirmąjį važiavimą treneriui per visą laiką turbūt pasakiau tik vieną žodį, – pripažino A.Drukarovas. – Žinote, ne kiekvieną dieną dalyvauju tokiose varžybose. Čia startuoju su legendomis, jos varo labai greitai.
Norisi ir man greitai varyti, bet taip pat norisi pasiekti finišą, o tai nėra paprasta – pažiūrėkite, kiek žmonių iškrito.
Tačiau norisi ir rezultato, aš juk važiuoju už Lietuvą. Noriu, kad mano mama ir visi lietuviai, kurie ateityje slidinės, matytų šiuos rezultatus. Aš noriu juos pagerinti ir dirbsiu dėl to.“
Per bendrą – 2 min. 38,19 sek. – laiką abu nusileidimus įveikęs A.Drukarovas atsiliko 20,15 sek. nuo savo idealo, varžybų favorito ir lyderio Marcelio Hirscherio.
Šis 28 metų austras tapo olimpiniu čempionu, kovoje dėl aukso įveikęs norvegą Henriką Kristofferseną, kuris po pirmojo nusileidimo buvo tik dešimtas, ir prancūzą Axelį Pinturault.
„Tai buvo istorinis momentas, – sakė A.Drukarovas, per televizoriaus ekraną ant kalno stebėjęs nedideliu ūgiu, bet didžiu savo pergalėmis austro triumfą. – Visi pažįstame Marcelį, jis jau yra laimėjęs per pusšimtį pasaulio taurės etapų, bet iki šių žaidynių nebuvo iškovojęs olimpinio aukso. Man buvo garbė šliuožti toje pačioje trasoje kaip ir jis. Svajonė išsipildė.“
Varžovai krito sudėtingoje trasoje
Nors šaltame saulėtame Pjongčange oro sąlygos buvo tobulos, net 35 atletai nefinišavo. Žiūrovai, tarp jų ir Šiaurės Korėjos palaikymo grupės šokėjos, aikčiojo, kai vienas jų nušlavė fotografų eilę, kiti patyrė gąsdinančių traumų. Klydo ir pretendentais į medalius laikyti kalnų slidininkai.
Italas Luca de Aliprandini ir austras Manuelis Felleris prarado pusiausvyrą ties priešpaskutiniais vartais. L.De Aliprandini laikas buvo antras, prieš jam įlekiant į apsauginius tinklus ir susižeidžiant koją.
„Labai daug mažų kamščių, kuriuose daug žmonių išlėkė, nes ten leidžiantis nematai kitų vartų, – rodė A.Drukarovas. – O ten, žemiau – ten tik ledas. Nerealu, toks ledas, kokio niekada nemačiau. Be to, visa trasa yra stati.“
Sportininkas, šnekantis penkiomis kalbomis
Paties A.Drukarovo gyvenimo istorija yra išskirtinė, jis pusę savo gyvenimo praleido Lietuvoje, o kitą pusę Šveicarijoje ir Italijoje.
Gimęs Vilniuje, augęs sostinės Naujamiestyje, jis iš pradžių žaidė tenisą.
Sulaukęs devynerių, Andrejus persikėlė gyventi pas motiną, Šveicarijoje dirbančią nekilnojamojo turto srityje. Kalnų miestelyje Andermate vienintelis užsiėmimas vaikams buvo kalnų slidinėjimas, tad ir Andrejus ėmė leistis nuo kalnų su slidėmis.
„Šveicarijoje turėjau kasdien važiuoti ant kalno. Tada mano tikslas dar nebuvo tapti slidininku, olimpiečiu, tiesiog visi aplinkui Šveicarijoje slidinėjo“, – pasakojo A.Drukarovas.
Dar rimčiau jis paniro į sportą būdamas dvylikos, kai persikėlė į Italiją ir įstojo į slidininkams skirtą koledžą.
Gyvendamas tarp Šveicarijos ir Italijos jis išmoko penkias kalbas ir būdamas 18-os susišneka lietuviškai, rusiškai, angliškai, vokiškai ir itališkai.
Nors seniai negyvena Lietuvoje, jo lietuvių kalba sklandi ir gyva. „Lankiau lietuvišką vaikų darželį, mokyklą, bet pastaruosius devynerius metus retai kalbu – tik su mama, močiute ir pora draugų. Trūksta kartais kelių žodžių”, – sakė Andrejus.
Jo mama yra pagrindinė rėmėja brangiame sporte, kuriame kainuoja trasos, slidės, apranga, treneriai, kurių du iš Italijos – Nicola Paulonas ir Giuseppe Compagnone – atlydėjo Lietuvos kalnų slidininką į Pjongčangą.
A.Drukarovas pats studijuoja teisės mokslus Šveicarijoje ir tikisi, kad pasirinkta notaro specialybė padės jam uždirbti daugiau pinigų, kuriuos jis galėtų perkelti į savo sportinę karjerą.
„Noriu daug dirbti, kiekvieną dieną padaryti kuo daugiau, – sakė kalnų slidininkas. – Aš pirmas einu į trasą ir paskutinis išeinu. Man dar trūksta daug iki austrų ir italų, bet aš žinau, kad vieną dieną juos aplenksiu. Mano treneris – labai protingas ir geras žmogus. Aš žinau, kad pasieksiu gerų rezultatų, bet vėliau – dabar dar nėra mano laikas.“
