Atletus Pjongčange tikrinanti Lietuvos pareigūnė – apie meldoniumo poveikį kerlingo žaidėjui

Pjongčange nėra daug lietuvių, bet čia dirbanti Rūta Banytė Pjongčange dar nesusitiko ir, matyt, nesusitiks su Lietuvos olimpiečiais. Jos pareigos žiemos olimpinėse žaidynėse yra tokios, kad artimesnio kontakto su tautiečiais atletais ir negali būti.
Rūta Banytė žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange atlieka dopingo kontrolės pareigūnės pareigas.
Rūta Banytė žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange atlieka dopingo kontrolės pareigūnės pareigas. / Asmeninio albumo nuotr.

R.Banytė turi dvi darbo vietas per žaidynes Pietų Korėjoje. Tai – olimpiniai ledo rūmai ir olimpinis sportininkų kaimelis Gingnane.

Lietuvos komanda gyvena kitame atletų kaimelyje Pjongčange ir jau buvo sulaukusi nekviestų svečių savo kambariuose ir varžybose.

Dopingo kontrolieriai ir jiems talkinantys savanoriai rūpinasi, kad žaidynės vyktų skaidriai – toks yra ir R.Banytės tikslas. Dirbdama Lietuvos antidopingo agentūroje, ji, kaip ir kiti antidopingo specialistai, sulaukė žaidynių rengėjų paklausimų dėl darbo Pjongčange ir, nusiuntusi CV, sulaukė kvietimo atvykti į Pietų Korėją.

Daug viršvalandžių prabėgo dopingo kontrolės kambaryje, kur R.Banytė vykdo įvairių šalių sportininkų dopingo testų procedūras. O kartais ten buvo leidžiamos net ir naktys.

Tikrinami visi žaidynių prizininkai, taip pat ir Tarptautinio olimpinio komiteto rekomenduoti atletai, kurių rezultatų kreivės kyla itin sparčiai. Atrankos kriterijai yra įvairūs, bet tai nėra R.Banytės rūpestis.

Jos atsakomybė – itin tiksliai įvykdyti testų procedūrą, taip pat kartais padėti savanoriams pakviesti atletus užsukti į dopingo kontrolės kambarį – lietuvė yra ėjusi prie atletų iš Rusijos ledo ritulio komandos.

VIDEO: Pjongčange dirbanti lietuvė: apie dopingo kontrolę ir meldoniumo poveikį kerlingo žaidėjui

Po to, kai nugriaudėjo žinia apie Rusijos kerlingo žaidėjo Aleksandro Krušelnickio organizme rastus meldoniumo pėdsakus, dopingas vėl tapo karšta tema, kaip buvo ir prieš olimpines žaidynes. 15min pokalbis su R.Banyte – apie jos pareigas ir darbo specifiką Pjongčange bei meldoniumo poveikį ant ledo.

– Rūta, kokios jūsų pareigos Pjongčange?

– Olimpinėse žaidynėse aš esu dopingo kontrolės pareigūnė. Mano užduotis – surinkti sportininkų šlapimo ir kraujo mėginius. Kiekviena diena prasideda nuo susirinkimo, per kurį mūsų vadovai praneša apytikslį skaičių atletų, kuriuos mums reikia patikrinti.

Tada einame į savo darbo vietas ir patikriname, ar viskas parengta ir sutvarkyta.

Kai sportininkai ateina, pasisveikiname, paklausiame apie jų savijautą. Jei jie būna po nesėkmingų startų, suteikiame laiko atsigauti, o tada pakviečiame procedūrai.

Asmeninio albumo nuotr./Rūta Banytė žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange atlieka dopingo kontrolės pareigūnės pareigas.
Asmeninio albumo nuotr./Rūta Banytė žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange atlieka dopingo kontrolės pareigūnės pareigas.

Kiek laiko tai gali užtrukti – vieniems tai pavyksta iškart, kitiems gali ir užtrukti ir šešias valandas, ar ne?

– Labai įvairiai, bet tai iš tiesų gali užtrukti dėl įvairių priežasčių. Jei tai yra ištvermės sporto atstovai, ar atletai, metantys svorį, procesas gali užtrukti.

Sportininkai turi laiko laukiamajame kambaryje, kuriame yra televizorius, gaiviųjų gėrimų.

Sportininkai turi laiko laukiamajame kambaryje, kuriame yra televizorius, gaiviųjų gėrimų. Įprastai atletas būna su savo komandos atstovu – gydytoju, treneriu ar masažuotoju. Dažniausiai jie šnekasi tarpusavyje. Telefonais naudotis negalima, nuotraukų daryti taip pat. Tad dažniausiai vyksta gyvas bendravimas.

Teoriškai laukti galime ir visą parą, bet sportininkai dažniausiai patys skuba, tad ilgai neužsibūna. Po procedūros baigiame pildyti dokumentus ir atsisveikiname su sportininkais, palinkėdami sėkmės varžybose.

– Ar po to mėginių nebematote?

– Taip, jie keliauja į laboratoriją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antidopingo specialistai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antidopingo specialistai

– Kiek atletų patikrinate per dieną?

– Priklausomai nuo dienos – dažniausiai nuo aštuonių iki trylikos. Įvairiai. Būna labiau užimtų dienų, pasitaiko ir laisvesnių.

– Iki šiol du sportininkai žaidynėse yra įtariami dopingo vartojimu – Japonijos greitojo čiuožimo atstovas Kei Sato ir Rusijos kerlingo žaidėjas Aleksandras Krušelnickis. Tai nedidelis skaičius, palyginti su kitomis žaidynėmis, ar ne?

– Nedidelis, bet kai kurie mėginiai dar tiriami, dar kontrolė vyksta, olimpinės žaidynės dar nesibaigė.

„Scanpix“ nuotr./A.Krušelnickis įtariamas meldoniumo vartojimu ir gali netekti olimpinio bronzos medalio, kurį Pjongčange laimėjo su savo žmona A.Bryzgaloba kerlingo varžybose.
„Scanpix“ nuotr./A.Krušelnickis įtariamas meldoniumo vartojimu ir gali netekti olimpinio bronzos medalio, kurį Pjongčange laimėjo su savo žmona A.Bryzgaloba kerlingo varžybose.

Visiems buvo netikėta žinia, kad Rusijos kerlingo žaidėjo organizme rasta draudžiamo preparato meldoniumo, kuris skirtas širdies veiklos sutrikimų turintiems žmonėms. Koks yra meldoniumo poveikis kerlingo žaidėjams?

Nemanau, kad meldoniumas turėtų didelės reikšmės kerlingo žaidėjams.

– Meldoniumas buvo išrastas, kad apsaugotų širdies ląsteles nuo per didelių krūvių. Sportininkai taip gali treniruotis ilgesnį laiką, didesniais krūviais.

Žinome, kad kartais kerlingo varžybos užtrunka kelias valandas, tačiau tai yra labiau intelektualus žaidimas, tarsi šachmatai ant ledo. Nemanau, kad meldoniumas turėtų didelės reikšmės kerlingo žaidėjams.

– Ar meldoniumas gali pagerinti susitelkimą varžybose?

– Nelabai. Tačiau kiekvienas žmogus yra individualus. Galbūt sportininkas, vartodamas šį vaistą, ir jaučiasi lyg geriau sutelktų dėmesį. Tačiau pagrindinė vaisto savybė nėra skirta dėmesiui sutelkti.

„Scanpix“ nuotr./Latvijoje sukurtas meldoniumas skirtas širdies veiklos sutrikimų turintiems žmonėms, bet vaistas buvo tapęs populiariu ir tarp atletų.
„Scanpix“ nuotr./Latvijoje sukurtas meldoniumas skirtas širdies veiklos sutrikimų turintiems žmonėms, bet vaistas buvo tapęs populiariu ir tarp atletų.

– Kiek ilgai meldoniumas gali išsilaikyti organizme?

– Tikslaus skaičiaus negaliu atskleisti, kad nesąžiningi sportininkai negalėtų to sužinoti. Tačiau yra nustatytas tikslus laikotarpis, kiek maldoniumas gali išsilaikyti organizme.

– Pats meldoniumo išradėjas farmacininkas iš Latvijos Ivaras Kalvinis teigė, kad meldoniumo pėdsakai gali likti metus.

– Nevisiškai. Tai nėra tikslus skaičius.

Meldoniumas uždraustas sportininkams nuo 2016 metų. Kiek daug atletų buvo pagauti, vartoję meldoniumą pastaraisiais metais?

– 2017 metais nesu girdėjusi apie dažnus atvejus. Galbūt pasitaiko pavienių atvejų, bet tokio masiškumo, koks buvo užfiksuotas 2016 metų pirmoje pusėje, tikrai nebeliko.

„Scanpix“ nuotr./Latvio Ivaro Kalvinio sukurtas meldoniumas skirtas širdies veiklos sutrikimų turintiems žmonėms, bet vaistas buvo tapęs populiariu ir tarp atletų.
„Scanpix“ nuotr./Latvio Ivaro Kalvinio sukurtas meldoniumas skirtas širdies veiklos sutrikimų turintiems žmonėms, bet vaistas buvo tapęs populiariu ir tarp atletų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis