Buvo ramus savaitgalio rytas, kai netikėtai svečiai įsiveržė į Lietuvos atstovų kambarį Pjongčango olimpiniame kaimelyje.
Jie buvo gana įžūlūs, iškart puolė reikalauti parodyti akreditacijas, nors, regis, šįkart patys pataikė ne į tą taikinį.
Dopingo kontrolieriams padedančių savanorių aplankytuose apartamentuose keliuose kambariuose gyvena Lietuvos delegacijos vadovai Einius Petkus, Vida Vencienė, trys treneriai ir masažuotoja, bet netikėti svečiai jautėsi lyg pas save namie.
„Viena vertus, dopingo kontrolė yra labai reikalinga. Tačiau tokio agresyvumo dar nebuvau matęs, – sakė Lietuvos olimpinės misijos vadovas E.Petkus, buvęs irkluotojas, dalyvavęs dvejose olimpinėse žaidynėse, o dabar atsakingas už mūsų šalies olimpinę rinktinę. – Atrodytų, lyg sportas turėtų būti pirmoje vietoje, jų darbas yra reikalingas ir atsakingas, bet nejučia gali pasijusti kaltas be kaltės. Dopingo kontrolieriai įsiveržė į vidų ir pradėjo reikalauti, kad parodytume akreditacijas, lyg kažką slėptume.“
Patikrino penkis Lietuvos sportininkus
Žiemos olimpinėse žaidynėse nuo dopingo kontrolierių pasislėpti neįmanoma. Jie dirba tyliai, bet kruopščiai kaip slaptieji agentai.
Jie tiesiog prieina prie kurių nors sportininkų ir kažkur išsiveda.
E.Petkus ne kartą pastebėjo, kaip olimpinio kaimelio valgykloje kasdien sėdintys keli vyrai ir moterys staiga pakyla nuo kėdžių. „Jie tiesiog prieina prie kurių nors sportininkų ir kažkur išsiveda“, – pasakojo E.Petkus.
Iš viso per dešimt pirmųjų olimpinių žaidynių dienų iš devynių Lietuvai atstovaujančių sportininkų dopingo kontrolieriai patikrino penkis.
Prašymas atlikti dopingo testą gali užklupti bet kada ir bet kur – biatlonininkas Vytautas Strolia žaidynių pradžioje negalėjo dalyvauti susitikime su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, nes tuo metu buvo išsivestas dopingo testui.
Kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė po didžiojo slalomo rungties išgėrė nemažai vandens ir kolos, bet vis tiek užtruko porą valandų dopingo kontrolės kambaryje ir tik vakare grįžo į olimpinį kaimelį, nors jau kitą dieną laukė kitos varžybos.
„Padidinta dopingo kontrolė yra Tarptautinės antidopingo agentūros nutarimas. Tikrai nebūtinai mūsų komandos atžvilgiu – nesusipratimų pasitaiko visur“, – sakė Lietuvos olimpinės komandos gydytoja Diana Baubinienė.
44 antidopingo pareigūnai, tarp jų Lietuvos antidopingo agentūros atstovė Rūta Banytė, yra atvažiavę į žaidynes ir dirba pagal savo metodus.
Visi sportininkai pagal specialią antidopingo sistemą yra užpildę anketas, kuriuose iš anksto nurodo savo buvimo žaidynėse vietą.
Pavyzdžiui, I.Januškevičiūtė įrašo, kad nuo 7 val. ryto ji treniruojasi arba varžosi Alpensijos kalnų slidinėjimo centre, o olimpiniame kaimelyje savo kambaryje būna 20–22 val. vakare.
Anketas užpildo ir delegacijos vadovai, įrašę sportininkų kambarių numerius, tad turėdami dvigubą informaciją dopingo kontrolieriai kontroliuoja atletų judėjimą ir gali juos labai lengvai susirasti.
„Jie gali patikrinti atsitiktinai, gali – pagal planą. Kartais tai sutrikdo sportininkų dienotvarkę, nes vienas mėginį gali pateikti iškart, kitas gali sugaišti ir šešias valandas. Tačiau negali pykti, jei tai prideda sportui skaidrumo“, – sakė D.Baubinienė.
Meldoniumas – vaistas ne tik širdžiai, bet ir smegenims
Rusijos sporte skaidrumo niekada nebuvo per daug, bet dar vienos dėmės tokiu svarbiu metu niekas nesitikėjo.
Su savo žmona Anastasija Bryzgalova bronzą kerlingo varžybose laimėjęs A.Krušelnickis yra pirmasis Rusijos atletas, įtariamas uždraustų medžiagų vartojimu žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange
Beje, A.Krušelnickis komandoje dažniau darbavosi su specialia šluotele, trindamas ledą, nes leisti akmenis ledu geriau sekėsi jo žmonai.
Tačiau ruso dopingo A mėginys buvo teigiamas, nustatant, kad sportininko organizme rasta meldoniumo – Latvijoje sukurtų vaistų, skirtų pastiprinti širdies veiką ir organizmo medžiagų apykaitą.
Meldoniumas uždraustas sportininkams nuo 2016-ųjų, bet tų metų pirmojoje pusėje daug sportininkų turėjo bėdų dėl šio medikamento. Didelis kiekis meldoniumo Živilės Balčiūnaitės organizme lėmė ilgą aštuonerių metų diskvalifikaciją, nes tai buvo antrasis bėgikės taisyklių pažeidimas.
Tenisininkė Marija Šarapova buvo diskvalifikuota, o štai kitai garsiai Rusijos atletei plaukikei Julijai Jefimovai pavyko išsisukti ir įrodyti, kad meldoniumo kiekis jos organizme neviršijo leistinų normų – ji startavo olimpinėse žaidynėse Brazilijoje.
Įvairių sporto šakų atletai, taip pat sunkiaatletis Aurimas Didžbalis, yra vartoję meldoniumą iki 2016 metų, bet dopingo atvejai labai reti kerlingo varžybose, kur nereikia nei daug jėgos, gal tik šiek tiek ištvermės žaidžiant kelias valandas ant ledo.
„Sunku pasakyti, kiek šis preparatas galėtų padėti kerlingo varžybose. Mano manymu, jį vartoti būtų netikslinga, – svarstė Lietuvos komandos gydytoja D.Baubinienė. – Kita vertus, tai labai individualu. Meldoniumas gali ne tik apsaugoti širdį nuo krūvių, bet ir pakelti nuotaiką. Kai kas net vartoja šį vaistą nuo pagirių. Meldoniumas suteikia įvairių poveikių ne tik širdžiai, bet ir smegenims, juo galima padidinti ir susitelkimą.“
Kerlingo Lietuvoje vienas iš pradininkų Vygantas Zalieckas įsitikinęs, kad jo mylimame sporte meldoniumas tikrai pridėtų jėgų atletui.
Kerlingo specialistas: „Mūsų sporto šakoje reikalinga ištvermė ir susitelkimas. Tai padėtų ir greitam atsigavimui po varžybų.“
„Šis atvejis tik primena mūsų sporto šakos skeptikams, kurie mano, kad kerlingas yra labiau poilsis nei sportas. Kerlinge reikalinga ištvermė ir susitelkimas. Ypač naujoje rungtyje, kurioje sportininkas pats leidžia akmenį, ji pasiveja ir trina laikydamas jo trajektoriją ir greitį. Tai padėtų ir greitam atsigavimui po varžybų, kurios vyksta kartais iki 3 valandų (būna, kad per dieną žaidžiami du mačai). Tai – meldoniumas ir padėtų sportininkams išlaikyti šį krūvį.“
V.Zaliecko pernelyg nenustebtų, kad kas nors galėtų pabandyti sukčiauti olimpinėse žaidynėse, dėl medalių svarbos. Tačiau jam labai keista, kad tai gali atsitikti kerlinge. „Tai taip toli nuo kerlingo dvasios“, – sakė Lietuvos kerlingo asociacijos vienas vadovų.
Meldoniumas gali ne tik apsaugoti širdį nuo krūvių, bet ir pakelti nuotaiką. Kai kas net vartoja šį vaistą nuo pagirių.
Prielaidų daug, bet jos skamba juokingai
Kaip ir daugybę kitų dopingo skandalų, taip ir šį Rusijos žiniasklaidoje apsupo sąmokslo teorijos, kartais prieštaraujančios viena kitai.
„Aš nieko nesuprantu šiame reikale“, – sakė pats A.Krušelnickis, kurio pavardė dar nėra įvardinta oficialiai, kol neištirtas B mėginys, įprastai patvirtinantis A mėginio rezultatus.
„Aleksandras baigė vartoti meldoniumą dar 2016 metais, kai preparatas buvo uždraustas. Nuo tada jis jo nevartojo, – tvirtino kerlingo žaidėjo treneris Dmitrijus Melnikovas. – Tikiuosi, kad tai klaida.“
„Aš įsitikinusi 100 procentų, kad Krušelnickis nevartojo šio preparato olimpinėse žaidynėse, – teigė buvusi Rusijos kerlingo federacijos prezidentė Olga Andrianova. – Gerai pažįstu jo žmoną, o Aleksandrui nėra būtinybės save stiprinti tokiomis priemonėmis.
Jis buvo tikrinamas dvejus pastaruosius metus ir pas mus, ir užsienyje. Prielaida, kad meldoniumas staiga atsirado organizme ne po pusmečio, o beveik po 30 mėnesių, skamba keistai. Tačiau tokių fenomenų būna, negalima to atmesti.“
Šie įtarimai – politikos vandenys, sufabrikuota nesąmonė, provokacija.
Rusijos kerlingo federacijos viceprezidentas Andrejus Sozinas piktinosi: „Niekas meldoniumo nebevartoja visame pasaulyje. Šie įtarimai – politikos vandenys, sufabrikuota nesąmonė, provokacija. Tai pavydas, kad mūsų mergaitė (A.Bryzgalova) užtemdė visas favorites.“
Rusijos spaudoje šmėžavo ir dar viena sunkiai tikėtina versija – esą vienas iš kandidatų į Rusijos kerlingo rinktinę galėjo slapta įpilti meldoniumo tėvynainiui treniruočių stovyklos metu.
Bet kuriuo atveju, negalėjo būti dopingo skandalo labiau ne laiku Rusijos sportui.
Dėl valstybiniu lygiu vystytos dopingo programos prieš ir per Sočio olimpines žaidynes šios šalies rinktinė diskvalifikuota prieš Pjongčango žaidynes, o leidimai startuoti su neutralia vėliava suteikti tik 169 sportininkams.
„Į Rusiją ir taip žvelgiama pro padidinamąjį stiklą, tad sportininko atsakomybė turėtų būti didžiulė, – sakė Lietuvos olimpinės komandos gydytoja A.Baubinienė. – Nors meldoniumas nėra agresyvus preparatas, galintis pakenkti sportininko sveikatai, jei taisyklės neleidžia jo vartoti, jų privalu laikytis.
Nuo 2016 metų visų organizmai nuo meldoniumo tikrai turėjo išsivalyti. Sunku vertinti, kol nėra oficialios informacijos, nes gali būti įvairių aplinkybių, bet kol kas prielaidos skamba juokingai.“
