Pragaro pradžia nežadėjo nieko bloga, nors gal tai ir buvo priežastis, kodėl likusi distancijos dalis abiem Lietuvos slidininkams susiklostė taip sunkiai.
Pirmąjį iš trijų ratų pusfinalyje M.Strolia pradėjo labai žvaliai, o estafetę iš jo perėmęs Modestas Vaičiulis buvo pakėlęs komandą į dešimtą poziciją tarp keturiolikos pusfinalio dalyvių.
Tačiau antrajame rate atotrūkis nuo lyderių išaugo, tapo aišku, kad lietuviams pagrindinė kova liks su korėjiečiais dėl priešpaskutinės pozicijos pusfinalyje, nes paskutinę rezervavo iškart nuo visų atsilikę turkai.
Tačiau ir kova dėl nelabai reikšmingos pozicijos virto didele kančia lietuviams, kurie įveikė distanciją per 17 min. 41,73 sek., atsilikę nuo pusfinalio lyderių atletų iš Rusijos 1 min. 43 sek.
M.Strolia: „Po finišo buvo labai bloga. Spaudė galvą, visą kūną, atrodė, kad reikėtų į ligoninę vežti“.
„Kai po antrojo rato perdaviau estafetę Modestui, atėjo tokia mintis: Prašau, negrįš, prašau niekada negrįžk, – pripažino 31 metų M.Strolia. – Kelios minutės prabėgo lyg kelios sekundės. Modestas grįžo, nors jo nelaukiau. Bet jis aplenkė vieną varžovą, tad pasileidau ir aš. Raumenys ir jėga visiškai nepadėjo – jie buvo tarsi krovinys, kurį turėjau nešti. Paskutinis ratas buvo ne kova, o išgyvenimas, bandymas nenumirti.
Viena ausimi girdėjau, kaip iš paskos girgždėjo sniegas. Stengiausi neprisileisti varžovo. Supratau, kad finišavau jau antrajame rate, o reikėjo šliuožti ir trečiąjį: buvo tikra kankynė. Po finišo buvo labai bloga. Spaudė galvą, visą kūną, atrodė, kad reikėtų į ligoninę vežti.“
Regis, su M.Strolia po finišo į ligoninę būtų važiavęs ir M.Vaičiulis.
„Trečiajame rate jau ėmė apleisti jėgos – kojos skaudėjo ir viduje buvo sunku, nes nespėjau atsigauti po dviejų važiavimų. Trečias ratas buvo tikras pragaras, – pabrėžė 28 metų slidininkas iš Ignalinos. – Kentėjau, bet stengiausi išlaikyti poziciją, kad nepasivytų iš paskos važiavęs varžovas.“
Lietuviai pusfinalyje finišavo dvylikti, o bendroje rikiuotėje liko 25-oje pozicijoje tarp 28 komandų. Auksą finale iškovojo Norvegijos slidininkai Hoesflotas Klaebo and Martinas Johnsrudas, sidabras atiteko olimpiniams atletams iš Rusijos, bronza – prancūzams.
Po aštuonerių metų pertraukos į žaidynes grįžusiems M.Stroliai ir M.Vaičiuliui nepavyko pagerinti 2010 m. Vankuveryje judviejų pasiekto rezultato, kai tokioje pačioje rungtyje jie buvo aštuoniolikti. Tačiau šįkart varžovų buvo daugiau ir jie buvo pajėgesni. Prieš startą mūsų šalies slidininkų reitingas buvo 28-as tarp 28-ių.
„Pasirengę buvome gerai, bet dabar yra daugiau ilgesnio nuotolio slidininkų. Mes pradėjome ne savo greičiu, per aukštu tempu, tad trečiam ratui jėgų neužteko“, – sakė M.Strolia.
Modestas Vaičiulis: „Kojos buvo tarsi užmuštos“.
Be to, ir trasa, pilna pakilimų ir vingiuotų nuolydžių, buvo sudėtinga pavargusioms kojoms. „Leidžiantis ties posūkiais, kojos lyg medinės, sunku jas atplėšti, pritūpti nebegali, o stačiomis kojomis leidžiantis tik ir galvoji, kaip nenugriūti ir sėkmingai nusileisti į stadioną. Kojos buvo tarsi užmuštos“, – pripažino M.Vaičiulis.
Jam tai buvo trečioji ir paskutinė rungtis žaidynėse.
„Šiek tiek geriau nei praėjusiose žaidynėse Vankuveryje, bet šiaip pasirodžiau vidutiniškai. Kažkokio rezultato nepadariau, tad taip ir vertinu – vidutiniškai, – sakė M.Vaičiulis, dar nežinantis, kaip klostysis toliau karjera. – Priklausys nuo federacijos pasiūlymų. Su sportu augau, norėčiau likti jame. Bet ar sportuosiu iki kitų žaidynių, dabar sunku pasakyti, daug lems sportininkams norinčių padėti žmonių nuomonė.“
| Sportininkas | Rungtis | Laikas | Vieta |
|---|---|---|---|
| Mantas Strolia | Skiatlonas | – (47:04.4) | Aplenktas ratu (63) |
| 1,5 km sprintas | 3:31.11 | 64 | |
| 15 km laisvu stiliumi | 40:31.4 | 94 | |
| 50 km klasikiniu stiliumi | |||
| Modestas Vaičiulis | 1,5 km sprintas | 3:21.10 | 44 |
| 15 km laisvu stiliumi | 40:53.0 | 96 | |
| Mantas Strolia Modestas Vaičiulis | Komandinis sprintas | 17:41.73 | 25 |
| Marija Kaznačenko | 10 km laisvu stiliumi | 30:44.2 | 73 |
M.Strolia jau ištvėrė keturias rungtis, bet jam dar liko 50 km distancija šeštadienį.
„Esu startavęs 50 km, tai gana maloni distancija, nes greitis per tas dvi valandas nėra žiaurus, – kalbėjo M.Strolia. – Bet nesu startavęs tokioje trasoje, kur pakilimus seka nusileidimai. Niekada nestartavęs olimpinėse žaidynėse, kur varžovai gali pradėti distanciją labai greitai. Protinga būtų važiuoti atsargiau, bet, kita vertus, nesinori atsilikti nuo grupės, nes vienam kovoti sunkiau.
Būtų gerai, kad būtų geras oras, susirinktų daugiau žmonių, kad jie paragintų mus. O čia, žiūrėk, kalnas po kalno ir varžybos pasibaigs.“
Iki paskutinio starto M.Strolia ketina pusdieniui nukeliauti į Seulą, kad šiek tiek pakeistų aplinką ir pravaikytų mintis. „O tada sugrįšiu į startą, kaip į darbą po savaitgalio“, – sakė M.Strolia, į profesionalų slidinėjimą sugrįžęs prieš žaidynes po kelerių metų Londone, kur treniravo riedslidžių mėgėjus.
M.Vaičiulis irgi planavo nukeliauti iki Seulo – iš Pjongčango regiono iki Pietų Korėjos sostinės kelionė traukiniu tetrunka 80 minučių.
„Gal pagaliau pamatysiu šiek tiek Pietų Korėjos, – šyptelėjo M.Vaičiulis. – Nes per tris savaites čia buvau tik sykį nuvykęs kelis kilometrus iki suvenyrų parduotuvės. O šiaip visą laiką kursavau iš olimpinio kaimelio iki stadiono pirmyn atgal.“
