Du mėnesiai be ledo prieš pat olimpines žaidynes nesugriovė Japonijos dievaičio vilčių. Šiurpią traumą patyręs sportininkas sugrįžo čempioniškai – daugiau nei pusę amžiaus niekas nėra apgynęs olimpinio titulo.
Y.Hanyu Pjongčange „išvedė iš proto“ tūkstančius japonų. Jo samurajaus pasirodymas – tikras ledo šedevras. Prieš du sezonus sukurta programa atnešė ne vieną pasaulio rekordą ir ledo genijus olimpiniam sezonui nusprendė ne kurti kažką nauja, o pasirinkti tai, kas buvo sukurta geriausia per visą jo karjerą.
Y.Hanyu baigus savo pasirodymą visą arena tiesiog sprogo nuo aplodismentų. O tūkstančiai Japonijos gerbėjų ir vėl sukėlė neįtikėtiną geltonųjų pūkuotukų lietų ant ledo.
„Tai yra geriausia diena per visą mano čiuožėjo karjerą. Negalėjau sulaikyti ašarų, nes jos liejosi iš mano širdies. Galiu surasti tik vieną žodį ir tai yra laimė“, – emocijomis dalijosi japonas.
Po Y.Hanyu pergalės jo vardas buvo labiausiai minimas socialiniame tinkle „Twitter“. Per 90 minučių buvo parašyti daugiau nei 1 milijonas įrašų.
„Aš taip didžiuojuosi Yuzuru! Koks čempionas“, – po finalo socialinėje erdvėje rašė legendinis Rusijos čiuožėjas Jegvejinus Pliuščenka.
Laisvoji programa Pjongčange tobula nebuvo, bet klaidų neišvengė ir artimiausi Y.Hanyu konkurentai.
Išskyrus vieną. Amerikietis Nathanas Chenas tapo pirmuoju čiuožėju istorijoje, kuris vienoje programoje atliko šešis (!) keturgubus šuolius. Trumpoji šio sportininko programa buvo šokas visiems – jis sulūžo psichologiškai ir užėmė vos 17 vietą. Neturėdamas ko prarasti keturgubų šuolių karalius, laisvąją programą atliko kaip tikras monstras ir sugebėjo pakilti iki 5 vietos. Jei ne tos klaidos penktadienį, sudaužiusios visas viltis, N.Chenas greičiausiai būtų tapęs olimpiniu čempionu.
Y.Hanyu iš viso surinko 317,85 taškus. Olimpinių žaidynių debiutantas jo tautietis Shoma Uno surinko 306,90 taško, o ispanas Javieras Fernandezas iškovojo bronzą su 305,24 taško.
Shoma Uno visada yra savo tautiečio šešėlyje. Jis liko antras, kaip ir praėjusių metų pasaulio čempionate. Sidabras šiam 20-ties metų sportininkui – puikus rezultatas, bet jis buvo pajėgus ir laimėti auksą. Kelios grubios klaidos tokią galimybę iš jo atėmė. Bet šis atletas – dailiojo čiuožimo ateitis.
Neabejotinai apie auksą svajojo ir kitas ledo vunderkindas – J.Fernandezas. Šešiskart Europos čempionas liko trečioje vietoje. Kita vertus, ispanas net nebuvo gimęs, kai ši šalis paskutinį kartą iškovojo žiemos olimpinį medalį.
Geriausiu 2014-ųjų Ispanijos sportininku pripažintas atletas į savo gimtinę grįš kaip tikras didvyris.
Y.Hanyu pergalė tampa dar įspūdingesnė, jei lyginsime kaip dailusis čiuožimas pasikeitė per pastaruosius ketverius metus. Sočyje šis japonas atliko du keturgubus šuolius, bet nei vienas iš jų nebuvo atliktas kombinacijoje. Tam, kad laimėtų auksą šiandien, Y.Hanyu turėjo atlikti keturis keturgubus šuolius ir du iš jų buvo kombinacijose. Netgi jo trumpoji programa turėjo du keturgubus šuolius.
Kai į nugarą alsavo jaunieji ledo talentai, tiek Y.Hanyu, tiek kiti pastaruosius penkerius metus ant ledo dominavę čiuožėjai, privalėjo dar labiau tobulėti ir siekti savo maksimumo. O kaip kitaip, kai atsiranda toks kaip Nathanas Chenas, ant ledo sukantis vieną keturgubą apsisukimą po kito.
„Tiesiog pasakiau sau „čiuožk“. Apie nieką kitą negalvok. Esu labai patenkintas savo pasirodymu, nes tam, kad galėčiau atvykti į olimpines žaidynes, turėjau sunkiai dirbti ir atsitiesti po traumos. Daug laiko nečiuožiau, tą laiką skyriau savo psichologijai, analizavau save kaip žmogų, kūriau savo minčių strategiją sunkiausiems startams“, – teigė Y.Hanyu.
Tokiją i Pjogčangą skiria tūkstantis kilometrų. Kai ant olimpinio ledo pasirodė Japonijos čiuožėjai, jų gimtinėje prie televizijos ekranų buvo susibūrę milijonai žmonių. Kai kurie plūdo į miesto aikštes ar barus, kur buvo tiesiogiai transliuojamos vyrų laisvosios programos varžybos.
„Nors visi kalbėjo ar aš suspėsiu pasveikti iki olimpinių žaidynių, buvo toks momentas, kai aš nežinojau ar apskritai galėsiu tęsti savo karjerą“, – atskleidė olimpinis čempionas.
Y.Hanyu šiurpią traumą patyrė lapkritį:
J.Fernandezas – jo komandos draugas, kartu jie treniruojasi daugybę metų. Nors ant ledo jie tampa konkurentais, už ledo ribų yra vieni geriausių draugų.
Japonas ir ispanas didžiuojasi vienas kito pasiekimais. Kai prabėgus pusdieniui nuo finalo, olimpiniai prizininkai buvo pakviesti atsiimti olimpinių medalių, komandos bičiuliai nuoširdžiai džiaugėsi vienas kito sėkme.
„Nuostabi patirtis. Mano pasirodymas tikrai nebuvo pats geriausias, bet aš labai laimingas iškovojęs olimpinį medalį. Daug metų dirbau dėl olimpinės svajonės. Tai vedė mane į priekį. Dabar galiu būti ramus. Noriu pailsėti ir pasimėgauti gyvenimu“, – sakė ispanas, kuris po šių olimpinių žaidynių baigia savo įspūdingą čiuožėjo karjerą.
J.Fernandezo sėkmės istorija nė kiek nepanaši į tų čiuožėjų, kurie sugebėjo greitai įsiveržti į elitą. Ispanui reikėjo nueiti nepaprastai ilgą kelią ir štai keli neįtikėti faktai: Javieras debiutiniame Europos čempionate užėmė 28 vietą, antrajame 17, trečiajame 11 vietą. Jam prireikė septynių metų, kad taptų Europos čempionu ir devynių metų, kad taptų pasaulio čempionu!
„Mano šeimai, mano šaliai šis medalis reiškia labai daug. Žinote, Ispanija neiškovoja medalių žiemos žaidynėse. O dailiajame čiuožime niekada neturėjome medalio. Ačiū visiems. Žinoma, labiausiai tėvams, kurie tikėjo mano čiuožimo karjera nuo pat vaikystės ir tam skyrė visus savo pinigus“, – pasakojo J.Fernandezas.
Aistros ant olimpinio ledo dar užvirs – Pjongčange poryt kovą dėl medalių pradės šokėjai ant ledo, o medalių dalybas užbaigs moterų varžybos.
