Iš viso biatlonininkams atiteks vos 87 tūkst. eurų, o slidinėjimą, kalnų slidinėjimą bei snieglenčių sportą jungiančiai asociacijai – tik 28 tūkst. eurų.
„Mes buvom už permainas, norėjome aiškumo, skaidrumo, tačiau, kad šitaip atsisuks prieš mus pačius – nesitikėjome, – prisipažino biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas. – Jau gruodžio mėnesį pradėjome nerimauti, nes naujos tvarkos pristatymas kėlė didelį įtarimą. Bandėme dar siūlyti koreguoti kriterijus, tačiau į siūlymus arba nebuvo gilinamasi visai arba minimaliai.“
Kolegai antrino ir slidinėjimo asociacijai vadovaujantis Algirdas Raslanas. Pasak jo, žiemos sporto šakos dalijant biudžetą turėtų būti išskirtos.
„Reformos netiesiogiai palietė gana stipriai. Netekome daug pinigų, kurie buvo praėjusiais metais generuoti iš tam tikrų šaltinių. Federacijoms uždedama didelė atsakomybė, bet lėšų skiriama žymiai mažiau, – sielojosi A.Raslanas. – Patenkame į labai keblią padėtį būtent dabar, kada ruošiamės žiemos olimpinėms žaidynėms, į kurią, deja, pateko tik dviejų sporto šakų atstovai. Manau, kad žiema turėtų būti išskirta ir departamentas negali palikti nuošalyje žiemos sporto šakų.“
Keisčiausia, kad abi federacijos lėšų neteko prieš pat Pjongčango olimpiadą. Pasiruošimas žaidynėms tapo jų pačių galvos skausmu, kadangi programos „Pjongčangas 2018“ finansavimas vienašališkai buvo nutrauktas praėjusių metų gruodžio 31-ąją.
„Man visiškai nesuprantamas dalykas, kodėl KKSD atsisakė programinio rengimo. Anksčiau turėdavome parengę programas olimpinėms žaidynėms. Departamentas viso to atsisako, sakydami, kad įvedė skaidrumą. Man tas kelia juoką, nes jokio skaidrumo nematau – pinigai sumesti į vieną maišą ir paskirstyti federacijoms“, – sakė A.Raslanas.
Biatlono federacijos vadovas A.Daugirdas mano, kad kriterijai skirstant finansavimą neturi būti vienodi. Įskaitiniai taškai federacijoms duodami tuo atveju, jei sportininkai patenka į olimpinių žaidynių Top-48, pasaulio čempionate – į Top-32, Europos – Top-24. Svarbiausiuose biatlonininkų čempionatuose varžosi po šimtą sportininkų, tačiau yra daug tokių sporto šakų, kur dalyvių skaičius būna žemesnis nei 30.
„Yra labai užkelta kartelė su įskaitinėmis vietomis ir, maža to, jos vienodai taikomos tiek komandinėms, tiek individualioms sporto šakoms. Čia labiausiai nukentėjo tokios sporto šakos, kur svarbiausiose tarptautiniuose čempionatuose yra didelis dalyvių skaičius, kur yra didelė konkurencija – pavyzdžiui, dviračių sporte, bėgimo maratonuose, slidinėjime, biatlone, plaukime“, – vardijo A.Daugirdas.
Lietuvos biatlono federacijai skausmingas buvo ir Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) reorganizavimas. Per jį buvo finansuojamas pajėgiausias šalies biatlonininkas Tomas Kaukėnas, o LOSC padengdavo apie 60 proc. jo pasirengimo ir dalyvavimo varžybose kaštų, buvo įdarbinti du treneriai bei federacija į varžybas galėjo kviesti kineziterapeutą.
„Ruošiantis reformai, mums buvo tvirtinama, kad visos lėšos, kurios buvo LOSC skirtos biatlono atstovų išlaikymui, po reformos įgyvendinimo atiteks tiesiai federacijai, mes patys galėsim jomis disponuoti ir spręsti kur geriau jas panaudoti. Deja, bet nuo sausio 1 dienos viso to netekome. O tie du treneriai – pagrindiniai, kurie veda rinktinę į olimpines žaidynes. Jie nerimauja ir tikisi, kad federacija juos įdarbins, kaip buvo žadėta. O iš ko juos įdarbinti, jei pinigai jų atlyginimams iš KKSD neatkeliavo?“, – klausė A.Daugirdas.
Mes buvom už permainas, norėjome aiškumo, skaidrumo, tačiau, kad šitaip atsisuks prieš mus pačius – nesitikėjome.
Visą žiemos olimpinę komandą deleguosiančias federacijas gaubia nežinia, kokiomis kryptimis dėl finansų nepritekliaus joms teks dirbti toliau.
„Nukentės tos federacijos veiklos sritys, kurios toliausiai nuo rezultatų pagrindinėse tarptautinėse varžybose, nes būtent šis rodiklis lems dar kitų metų finansavimą iš biudžeto. Bandysim išlaikyti pagrindines rinktines, tačiau būsim priversti nutraukti finansavimą prieš dvejus metus įkurtai ir sėkmingai veikusiai jaunų sportininkų sporto grupei, o gal net atsisakysime jaunių rinktinės, samdomų trenerių ir specialistų“, – kalbėjo A.Daugirdas.
Slidininkų situacija – dar labiau įtempta. Pagrindinis šios sporto šakos atstovų pasiruošimas varžyboms dėl nedėkingos žiemos vyksta užsienyje, o norint ateityje pasiekti aukštų rezultatų investuoti reikia ir į jaunimą.
„Tik po olimpinių žaidynių galėsiu atsakyti, kokia galėtų būti nacionalinės slidinėjimo asociacijos tolimesnė strategija. Geriausių sportininkų nesugebėsime išlaikyti, teks orientuotis į olimpinės pamainos sportininkus ir investuoti į jaunimą. Tas jaunimas, kuris dar gali ateityje sužibėti ir pasiekti aukštesnių rezultatų, šiandien lieka visiškai be paramos“, – aiškino A.Raslanas.
