Pirmą kartą po 30-ies metų, kai vasaros olimpinės žaidynės vyko šalies sostinėje Seule, Pietų Korėja vėl sulaukė didžiausios sporto šventės.
Šalis, kuri plotu (100 tūkst. kv. km) nedaug lenkia Lietuvą, bet turi net 51 mln. gyventojų, tris kartus bandė tapti žiemos olimpinių žaidynių šeimininke, kol Pjongčangas buvo pasirinktas ketvirtuoju bandymu 2011 metais. Tai dar vienas milžiniškas renginys Azijoje – 2020 m. vasaros olimpinės žaidynės vyks Tokijuje, o 2022 m. žiemos – Pekine.
Pietų Korėja pasižymi itin moderniomis šiuolaikinėmis technologijomis – šalis laikoma pirma mobiliųjų telefonų rinkoje ir oro uostų aptarnavime, antra pagal laivų statybą bei penkta automobilių gamyboje – nenuostabu, kad tai jai padėjo gauti teisę rengti 23-iąsias žiemos olimpines žaidynes.
Šiuolaikinės technologijos, supintos su korėjiečių kultūra, atsispindėjo ir olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje.
Olimpiadą oficialiai atidarė šalies prezidentas Moon Jae-inas.
Pietų Korėjos aktoriaus ir prodiuserio Song Seun-whano režisuotame renginyje atskleista taiki pasaka apie penkis vaikus, aplink kuriuos sukasi tūkstančiai spektaklio dalyvių.
Šviesų šou ir šokėjų pasirodymas įkūnijo keturias pagrindines stichijas – rojų, žemę, vandenį ir ugnį, o šalies simbolis baltasis tigras atvaizdavo taiką žemėje.
Šeimininkės Pietų Korėjos vėliavą įnešė aštuoni garsūs šios šalies sportininkai.
Iš devynių žaidynėse startuosiančių Lietuvos sportininkų atidarymo parade nusprendė žygiuoti aštuoni. Tik Diana Rasimovičiūtė, dalyvaujanti jau penktosiose olimpinėse žaidynėse, liko olimpiniame kaimelyje ir ten kaupėsi šeštadienio biatlono sprinto lenktynėms.
Vida Vencienė: „Net keista, kad šiemet tiek daug norinčių eiti.“
Nešti Lietuvos vėliavą patikėta biatlonininkui Tomui Kaukėnui, iš viso Lietuvos delegaciją sudarė penkiolika asmenų.
„Net keista, kad šiemet tiek daug norinčių eiti, – stebėjosi viena iš Lietuvos misijos vadovių Vida Vencienė. – Būdavo laikai, kai Lietuvoje juokdavosi, kad per atidarymo ceremonijas eina vien funkcionieriai, o sportininkų neleidžia. Tačiau atletai tikrai nenorėdavo eiti.“
Penktadienį dalyvių parade lietuviai olimpinio stadiono take pasirodė neįprastai anksti – penkiolikti, nors dažniausiai žygiuodavo daug vėliau.
Pirma žengė šiuolaikinių olimpinių žaidynių pradininkė Graikija. Po jos plojimais pasitikta ne, kaip įprasta, valstybė, kurios pavadinimas prasideda A raide, bet Gana. Už jos ėjo Nigerija, Pietų Afrika, Nyderlandai, Norvegija, Naujoji Zelandija, Danija, Vokietija, Rytų Timoras, Latvija, Libanas, Rumunija, Liuksemburgas ir Lietuva. Tokia rikiuotė buvo sudėliota pagal korėjietišką raidyną.
Didžiausią delegaciją šiose olimpinėse žaidynėse turi Jungtinės Amerikos Valstijos. Rusijos sportininkai stadione pasirodė tik su olimpine vėliava. Šios šalies delegaciją Pietų Korėjoje sudarys 168 sportininkai, kuriuos per atidarymą žiūrovai sutiko dviprasmiškai – vieni švilpė, kiti – plojo.
Japonijos vėliavą nešė 45-erių metų šuolininkas su slidėmis Noriaki Kasai. Veteranui ši olimpiada istorinė – jau aštuntoji. Pagal šį pasiekimą japonui lygių pasaulyje nėra.
Šalių paradą užbaigė abiejų Korėjų jungtinė komanda. Tiek Šiaurės, tiek Pietų Korėjos atletai žygiavo su viena balta vėliava, kurioje vaizduojamas žydras Korėjos pusiasalis.
Dar įdomesni dalykai vyko tribūnose. Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong prieš ceremoniją paspaudė ranką Pietų Korėjos prezidentui Moon Jae-inui, o VIP ložėje sėdėjo visai netoliese JAV viceprezidento Mike'o Pence'o.
Tarp garbingų svečių stadione buvo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Žiema, labai šalta, bet nuotaika puiki, be galo gražu. Svarbiausia, kad turime devynis atletus, kurie atvyko, kurie tikrai kovos už Lietuvą. Kad ir kokie būtų rezultatai, palaikysime savo rinktinę, – iš karto po atidarymo ceremonijos kalbėjo D.Grybauskaitė. – Olimpiada – tai šventė, draugystė ir, svarbiausia, švarus sportas.“
Neilgą sveikinimo kalbą pasakė Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Thomasas Bachas, o žaidynių atidarymą iškilmingai paskelbė Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas.
Olimpinio deglo estafetėje lemtinga akimirka buvo patikėta 2010 metų olimpinei dailiojo čiuožimo čempionei Yunai Kim. Ji uždegė iš 30 degančių žiedų sudarytą olimpinį aukurą.
Dar prieš kelias dienas buvo nerimauta dėl šalčio, nes oro temperatūra buvo nusiritusi iki minus 23 laipsnių, kurį dar labiau sustiprino atšiaurus vėjas. Tiesa, sniego pusnių nebuvo – daugiausia tik pavieniai balto apledėjusio apkloto šuorai.
Tai tikrai nepriminė Sočio olimpinių žaidynių, kuriose oro temperatūra kartais pakildavo iki 20 laipsnių šilumos.
Tačiau savaitės antrojoje dalyje vis drąsiau pro debesis besibrovusi saulė sušildė ir Pjongčangą. Oro temperatūra pervirto į pliusinę pusę, o sportininkams ir žiūrovams paruoštos apšildytos sėdynės, pledai, apdangalai nuo vėjo.
Be to, atletai, turėjo galimybę palikti stadioną ir keliauti autobusais atgal į olimpinį kaimelį iškart po renginio.
