Teisėjams atitinkamai buvo padidintas dėmesys, siekiant išlaikyti aukštą žaidimo kokybę. Keletą kartų regbio stadionuose buvo išbandyta naujovė, kuomet teisėją visų rungtynių metu galėjo girdėti visi žiūrovai. Tai susilaukė daug teigiamų sirgalių atsiliepimų.
„Didėjo teisėjų varžybų krūvis, kas reiškia, kad teisėjų fizinis pasirengimas ženkliai augo, bet tuo pačiu darbas pačioje aikštėje tapo lengvesnis, nes buvo ne tik radijo ryšio įranga aprūpinti aikštės teisėjai, bet ir sudarytos teisėjų brigados kiekvienoms rungtynėms. Tai reiškia, kad varžybas stebi dar du papildomi šoniniai teisėjai ir jie komunikuoja nenutrūkstamai su aikštės teisėju. Tai turi ženklios įtakos ir komandų žaidimo braižui ir rezultatams“, – kalbėjo Lietuvos teisėjų kolegijos pirmininkas Simas Banys.
Naujai įkurta „Top“ lyga įvedė klubams tam tikrą licencijavimo tvarką, ekipos turėjo žengti žingsnį link kokybės ir profesionalumo. Atitinkamai kartelė buvo iškelta ir arbitrams.
„Apžvelgiant statistinius „Top“ lygos duomenis, matyti, kad ženkliai pakėlėme žaidimo kartelę aukštyn. Lyginant su 2014 metais, 40 proc. sumažėjo skirtumas taškų, kuriuo komandos laimi/pralaimi viena prieš kitą, 43 proc. daugiau įtemptų rungtynių sužaidė Lietuvos klubai, kurių žaidėjai sudaro Lietuvos nacionalinės rinktinės pagrindą, o tai įtakoja ir jų meistriškumą bei rodomus rezultatus.
Pasaulio reitinge šiai dienai esame 40-oje vietoje, – aiškino S.Banys. – Yra dar vienas neapibrėžtas rodiklis – teisėjai gauna daugiau kritikos iš sirgalių, mat trys teisėjai mato daugiau, nei gebėdavo vienas arbitras, tačiau pačių komandų drausmė aikštėje ženkliai pagerėjo. Tai reiškia, kad žaidėjai mažiau veliasi į diskusijas“.
R.Grumbinas: kuo aukštesnis lygis – tuo lengviau teisėjauti
Geriausiu 2015 metų sezono Lietuvos regbio teisėju buvo išrinktas Ramūnas Grumbinas, kuris ir pripažino, kad atkaklioms aukšto lygio rungtynėms teisėjauti yra maloniau nei mačams, kuriuose baigtis aiški iš anksto.
„Regbis įdomus tuo, kad kuo aukštesnio lygio rungtynės, tuo lengviau teisėjauti, bent jau man. Kai rungtynėse skirtumai nėra dideli, tu negali atsipalaiduoti, koncentracija visose rungtynėse turi būti didžiulė.
„Top“ lygoje visos rungtynės, kuriose teko teisėjauti, buvo atkaklios. Visos keturios komandos buvo vertos viena kitos. Galbūt didesnį pranašumą turėjo Šiaulių komandos, bet, lyginant su ankstesniais metais, jis yra sumažėjęs. „Top“ lygos formatas ženkliai prisidėjo prie klubų lygio augimo“, – pasakojo R.Grumbinas.
R.Grumbinas geriausiu teisėju tapo trečius metus iš eilės. Pasak jo, toks pripažinimas jam suteikia motyvacijos tęsti šį darbą.
„Teisėjaudamas niekada negalvoju, ar būsiu išrinktas geriausiu. Žinau, kad yra tikrai gerai teisėjaujančių kolegų, kurie taip verti pripažinimo. Malonu, kad klubai taip mane įvertino dar kartą. Toks įvertinimas man reiškia labai daug, nes jis parodo, kad laikas, skirtas besiruošiant rungtynėms, nuolat stengiantis tobulėti, nenueina perniek.
Tai – paskatinimas naujam sezonui, nes po kiekvienų metų tenka pagalvoti, ar tu dar esi reikalingas. Toks pripažinimas parodo, kad esu dar reikalingas“, – mintimis dalinosi R Grumbinas.
Dar vienas Lietuvos regbio teisėjas Audrius Ramančionis pritarė savo kolegai dėl teisėjavimo ypatybių mačuose tarp skirtingo lygio ekipų ir pabrėžė „Top“ lygos atsiradimo naudą.
„Matau vien tik teigiamas puses „Top“ lygoje. Man yra žymiai maloniau teisėjauti, kai aikštėje vyksta lygi kova. Gaunasi visapusiškai nauda. Žaidėjai gali tobulėti, o teisėjai taip pat turi būti visada susikaupę. Kuo silpnesnės komandos žaidžia, tuo sunkiau teisėjauti, rungtynėse būna daugiau netvarkos ir sunkiau jas kontroliuoti“, – sakė A. Ramančionis.
Didžiausia problema Lietuvoje – mažai aukšto lygio rungtynių ir neilgai trunkantys čempionatai. Tai trukdo jauniems teisėjams įgyti daugiau praktikos. Tik vienas-kitas šalies arbitras teisėjauja tarptautinėms rungtynėms.
„Vienintelis minusas Lietuvoje yra tas, kad rungtynių turime labai mažai. Teisėjai turi labai mažai praktikos. Jei per metus teisėjaujama šešiose-septyniose rungtynėse, tai nėra niekur neinama. Geriau turėti mažiau teisėjų, bet jie galėtų teisėjautų mažiausiai kartą per savaitę“, – pripažino A.Ramančionis.
Kiekvienais metais regbio taisyklės yra tobulinamos. Pasaulio regbio federacija stengiasi, kad žaidimas būtų kuo populiaresnis ir patrauklesnis, todėl ir teisėjams būtina nuolat domėtis naujomis tendencijomis. Lietuvoje tam organizuojami įvairūs kursai su lektoriais iš užsienio.
„Kuo daugiau kursų organizuojama, tuo daugiau atsiranda bendravimo tarp teisėjų. Kiekvienas teisėjas turi savo stilių, regbyje gali būti daug skirtingų įvairių epizodų interpretacijų. Kuo daugiau teisėjų susirinkimų, kuo daugiau aptarinėsime kartu įvairias situacijas, tuo bus tik geriau. Lektoriai iš užsienio atneša šviežumo, daugiau informacijos. Taisyklės yra tobulinamos kiekvienais metais ir visada reikia domėtis naujienomis“, – pabrėžė A.Ramančionis.
Lietuvos regbio teisėjai kiekvienai metais turi rinkti korektiškiausią šalies čempionato komandą. Labiausiai disciplinuota komanda šiemet pripažinta Šiaulių „Vairo-Kalvio“ ekipa.
„Aš pats ilgai rinkausi, už ką balsuoti. Visos komandos yra disciplinuotos, bet rinkdamasi rėmiausi tuo, kad vienoje ar kitoje komandoje yra žaidėjų, kurie dažnai prieina prie teisėjų, nepiktybiškai, bet nuolat aiškina savo tiesas. Tai neprideda pliusų komandai, – pasakojo R.Grumbinas. – Mano pastebėjimu, „Vairo-Kalvio“ komanda turi labai gerus trenerius, kurie gerai paruošia žaidėjus, o pastarieji nemėto savo emocijų į šalis, vengia ginčų su teisėjais. Spaudimas teisėjui tikrai nieko nepakeis, o pats prarandi žaidimo koncentraciją. Tačiau, kaip minėjau, aiškių autsaiderių šioje kategorijoje nėra“.