Nuo šių metų rudens Arnas Staniulis išvyko į Anglijos Leičesterio miestą, kur ne tik „De Montfort” universitete studijuoja verslą ir vadybą, bet ir atstovauja pagrindinei universiteto regbio komandai. Anot sportininko, regbio populiarumas šioje šalyje yra akivaizdus vien jau tuo, kad paprastuose parkuose išskiriami plotai su regbio vartais. Nepaisant to, regbininkas baigęs studijas žada sugrįžti į gimtinę.
– Koks buvo jūsų pirmas susidūrimas su regbiu?
– Gimiau Kėdainiuose ir ten dar visai mažas būdamas pradėjau lankyti krepšinį. Vėliau persikėliau į Kauną ir ten tęsiau treniruotes Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje. Žaidžiau iki 4 klasės. Vėliau klasės draugas pradėjo kalbinti ateiti į regbio treniruotę. Nuėjau ir iškart patiko viskas – žaidimas ir labai geras kolektyvas, treneris.
Regbis išmokė to vyriškumo, kurio pamokų šeimoje negavau, nes nuo 7-erių metų gyvenu be tėvo.
– Atstovavote Kauno „Ąžuolo-Tauro“ klubui. Kas patraukė išvykti į Leičesterį?
– Sugalvojau gana spontaniškai, šią vasarą. Tiesiog norėjau pagyventi Anglijoje, kartu ir padirbėti. Išsirinkau verslo ir vadybos studijos, nes tai universali programa, manau, kad vis tiek pravers. Susiradau darbelį ir atstovauju universiteto regbio komandai. Esame vienas rungtynes laimėję, vienas pralaimėję ir kitos sužaistos lygiosiomis. Baigęs mokslus Anglijoje planuoju grįžti į Lietuvą. Anglijoje regbio lygis žymiai aukštesnis, sąlygos irgi yra puikios, nes net paprastuose parkuose yra laisvas plotas žolės su pastatytais regbio vartais. Manau, kad daug ką pasako.
– Su regbiu yra susieta didžioji jūsų gyvenimo dalis. Ko per šiuos metus regbis išmokė?
– Regbis išmokė to vyriškumo, kurio pamokų šeimoje negavau, nes nuo 7-erių metų gyvenu be tėvo. Regbis taip pat išmokė sveikos gyvensenos, be kurios neįmanomas joks sportas. Su vienu iš dabartinių geriausių draugų susipažinome per regbį.
– Kokias įsimintiniausias rungtynes išskirtumėte?
– Svarbiausios rungtynės dar tik laukia ateityje, o kol kas labiausiai didžiavausi, kai su regbio-7 rinktine Europos čempionato etape Belgijoje užėmėme 5 vietą. Taip pat atstovavau regbio-15 aštuoniolikmečių rinktinei ir regbio-7 devyniolikmečių rinktinei.
Turime ir toliau puoselėti regbį, nebūti savanaudiški ir dirbti regbio labui. Geras pavyzdys yra rinktinės treneris Linas Naujalis.
– Lietuvos vyrų rinktinės lapkričio 2 dieną laukia rungtynės su Malta. Ar norėtumėte prisijungti prie komandos?
– Labai norėčiau, tačiau treneris Linas Naujalis nusprendė, kad man teks palaukti pavasario ir tada prisijungti. Labai nusiminiau, nes tikrai norėjau pasirodyti jau rungtynėse su Malta. Tiesa, esu antros linijos žaidėjas, todėl rinktinėje turiu nemažai rimtų konkurentų. Profesionalas Karolis Navickas yra tarp jų.
Apie vietą vyrų rinktinėje svajoju nuo tada, kai pamačiau pirmas rungtynes Šiaulių centriniame stadione. Atstovavimas rinktinei man reikštų labai daug, žaisti už savo šalį yra kažkas daugiau ir aš to labai siekiu. Dalyvavau treniruotėje su specialistu iš Velso. Gavau daug vertingų pamokų, kurios pravers ateityje. Su Linu Naujaliu kalbėjome, kad man turėtų atsirasti vietos rinktinės sudėtyje pavasarį. Dabar gavau individualių užduočių planą.
– Ar nesigailite, kad vaikystėje išmainėte krepšinį į regbį?
– Nepasakyčiau, tačiau būna momentų, kai tiesiog supranti, kad regbis neužima deramos vietos Lietuvoje. Kažkada krepšinį žaidžiau su žalgiriečiu Tomu Dimša. Teko stebėti, kai jis atstovavo Lietuvos U-18 krepšinio rinktinei. Vaikinai susilaukė daug dėmesio, regbyje tai retai pasitaiko.
Tačiau, aišku, viskas priklauso nuo mūsų pačių. Turime patraukti dėmesį gerais rinktinės rezultatais. Tai padaryti tikrai galime, juk dar neseniai turėjome ilgiausią nepralaimėtų rungtynių seriją pasaulyje. Turime ir toliau puoselėti regbį, nebūti savanaudiški ir dirbti regbio labui. Geras pavyzdys yra rinktinės treneris Linas Naujalis.
