Tikslas – vieta po krepšinio
Antrus metus Regbio federacijai vadovaujantis Rytis Davidovičius vardija nacionalinių regbio rinktinių rezultatus ir teigia, kad tarp komandinių sporto šakų regbis jau šiuo metu nusileidžia tik krepšiniui.
Regbio-7 rinktinė tarp 42 Europos komandų šiuo metu yra aštunta, jaunių (iki 19 metų) komanda tarp 16 ekipų – keturiolikta, moterų rinktinė tarp 36 komandų užima 24-ąją vietą.
Gerus rezultatus rodo ir didžiojo regbio (15 žaidėjų) nacionalinė komanda. Tarptautinės regbio federacijos (IRB) nuolat skelbiamame planetos vyrų regbio rinktinių reitinge lietuviai tarp 102 rinktinių yra 44-i, o Europoje tarp 43 komandų rikiuojasi 24 pozicijoje. Jaunių (iki 18 metų) komanda tarp 32 Senojo žemyno ekipų yra aštuoniolikta.
„Jei vertinsime visų šalies sporto šakų nacionalinių rinktinių rezultatus ir užimamas vietą pasauliniuose reitinguose (lyginant su visa imtimi), pamatysime, kad 44-oje vietoje pasaulyje esančių regbininkų rezultatas nusileidžia tik Lietuvos krepšininkų pasiekimams, – kalbėjo R.Davidovičius. – Tikime, kad kryptingas darbas ir geri rezultatai padės išsikovoti dar tvirtesnes pozicijas ne tik tarp šalies sporto aistruolių, bet ir pakeisti valdžios požiūrį.“
Sėkmingai kovojo Maskvoje
Pirmieji pamatai jau padėti. Lietuvos regbio-7 rinktinė sėkmingai pradėjo kovą dėl kelialapio į 2016-ųjų metų olimpines žaidynes.
1900, 1904, 1920 m. ir 1924 m. regbis buvo olimpinių žaidynių programoje, kadangi Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Pierre'as de Coubertinas buvo ištikimas šios sporto šakos aistruolis, tačiau po jo pasitraukimo prarado olimpinį statusą.
Vėl sugrąžinti į olimpines žaidynės šią sporto šaką nuspręsta per 2009 m. Kopenhagoje vykusį XIII olimpinį kongresą.
Progos pasivaržyti ir įšokti į olimpinį traukinį lietuviai nepraleido. Mūsiškiai šiemet dalyvauja Europos čempionato „Grand Prix“ diviziono turnyre ir kaunasi dėl olimpinio kelialapio.
Po kelerių metų pertraukos į elitinį divizioną grįžę lietuviai prieš savaitę Maskvoje vykusiame pirmajame etape galutinėje įskaitoje užėmė aštuntąją vietą, garbingai sužaidę su tokiais pasaulio regbio flagmanais kaip Anglija ar Velsas.
Antrasis „Grand Prix“ etapas vyks Lione (Prancūzija) birželio 13–14 dienomis, o trečiasis – Ekseteryje (Anglija) liepos 11–12 dienomis. Po šių trijų etapų Lisabonoje (Portugalija) bus rengiamas specialus pasaulinis atrankos turnyras, kuriame ir paaiškės olimpinių kelialapių savininkai.
Pasak R.Davidovičiaus, Lietuvos rinktinei šių metų „Grand Prix“ turnyre keliamas tikslas patekti tarp dešimties geriausių komandų.
Dėl kelionės į Lisaboną – klaustukas
„Lietuvos nacionalinės rinktinės biudžetas šiuo metu yra 85 tūkst. eurų. Šių pinigų vos užtenka išgyvenimui. Ateinantį savaitgalį Lione vyks Europos čempionato „Grand Prix“ diviziono turnyro antrasis etapas. Po jo reiktų surengti stovyklą, tačiau sukame galvą, kaip tai padaryti“, – pasakojo prezidentas.
Kiekvieną eurą skaičiuojančios federacijos atstovai teigia, kad kol kas neįsivaizduoja, ar pavyks sėkmingai žaidžiančią ekipą išsiųsti į Portugalijos sostinėje vyksiantį specialų atrankos turą kautis dėl kelialapio į 2016 metų olimpines žaidynes.
„Jei sėkmingai pasirodysime trijuose Europos etapuose ir reiks vykti į Lisaboną, privalėsime rinktinei surinkti kur kas didesnį biudžetą, o tai padaryti nėra lengva. Kone kiekvieną dieną miname potencialių rėmėjų slenksčius ir prašome prisidėti. Nors esame olimpinė sporto šaka, žaidžiame elitiniame divizione ir kovojame dėl kelialapio į Rio de Žaneirą, dėmesio ir paramos iš valstybės sulaukiame labai nedaug“, – neslėpė LRF valdybos narys Mindaugas Ardišauskas.
Valstybės parama – lašas jūroje
Peržvelgus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo 2015-ųjų metų ataskaitą, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje regbiui tenka sunkoka pavainikio dalia.
Nors esame olimpinė sporto šaka, žaidžiame elitiniame divizione ir kovojame dėl kelialapio į Rio de Žaneirą, dėmesio ir paramos iš valstybės sulaukiame labai nedaug.
Raikydama fondo pyragą, regbininkams valstybė skyrė tik 34 870 eurų – mažiau nei bet kuriai kitai komandinei sporto šakai, išskyrus beisbolą.
Palyginimui, iš korupcijos bei lažybų skandalų neišbrendantis šalies futbolas gavo 111 446, rankinio federacija – 112 112, tinklinio federacija – 50 537, žolės riedulio federacija – 47 237, ledo ritulys – 42 574 eurų.
Kur kas solidesnėmis finansinėmis injekcijomis palepinti ir individualių bei neolimpinių sporto šakų atstovai: seniai tarptautinėje arenoje aukštumų nepasiekiantys lengvaatlečiai gavo 203 053, gimnastikos federacija – 75 041, stalo tenisininkai – 68 234, orientavimosi sporto federacija – 60 241, šaudymo sporto sąjunga – 55 259, motorlaivių federacija – 44 717 eurų.
