31-erių metų patyręs regbininkas Mindaugas Misevičius puikiai prisimena sunkias rungtynes 2012 metų kovą, kai Malta namuose 34:17 palaužė Lietuvos rinktinę. Komandos senbuvis tikisi, kad Lietuvos rinktinės sugrįš į pergalių kelią. Galbūt netgi į tą, kai Lietuvos rinktinė laimėjo 18 rungtynių iš eilės ir tapo pasaulio rekordininke.
Prieš 14 metų rinktinėje debiutavęs M.Misevičius kalba, kad rekordą pasiekti padėjo susiformavęs komandos branduolys – 10 geriausių Šiaulių regbininkų. Tiesa, regbininkas prisipažįsta, kad tuomet komanda nežaidė itin strategiško regbio. Į rinktinę atėjęs Linas Naujalis būtent tai ir siekia tobulinti.
– Kur pradėjote žaisti regbį ir kaip apskritai juo susidomėjote?
– Žaisti pradėjau dar mokykloje, neatmenu kiek man tų metų buvo, gal kokioje 5-6 klasėje. Tada visas rajonas žaidė regbį. Į kiemą kamuolį parsinešdavo buvęs regbininkas, o dabar kovos menus JAV propaguojantis Deividas Taurosevičius. Žaisdavo visas kiemas – ir maži, ir dideli, buvo įdomu vasarą gainioti tą kamuolį, bet pradėjau regbį tikslingai lankyti tik žiemą, kai draugai pasiūlė nueiti į treniruotes.
– Kokie svarbiausi mačai jums buvo atstovaujant Šiaulių „Vairui-Jupojai“? Ko išmokote šiame klube?
– Nežinau. negaliu išskirti svarbiausio mačo, nes visos pergalės yra svarbios. Tiek pat svarbūs ir pralaimėjimai.
– Kada debiutavote Lietuvos rinktinėje? Ką prisimenate iš tų rungtynių?
– Rinktinėje debiutavau prieš 14 metų. Tada man buvo 17 metų. Pirmosios rungtynės buvo su Norvegijos rinktine. Iš tų rungtynių atsimenu tik tiek, kad mes laimėjome. Pamenu, kad prieš rungtynes paklydau Osle ir bėgiojau po gatves kaip patrakęs, kad atrasčiau viešbutį, kuriame buvome apsistoję. Kai pagaliau radau, jau visi manęs laukė autobuse. Buvo gera pamoka...
– Atstovavote rinktinei tuo pergalingu metu, kai buvo pasiektas pasaulio rekordas, kas lėmė tokį rezultatą? Ko trūksta šiandieninei rinktinei, kad ir vėl būtų skinamos pergalės?
– Tokį rezultatą lėmė tai, kad buvo pastovus ir stiprus komandos branduolys iš kokių 10 žaidėjų. Užaugome vienoje komandoje ir tas susižaidimas, tarpusavio supratimas bei geri draugiški santykiai liko. Būdavo nesunku susirinkti net dieną prieš rungtynes ir žaisti. Treneriai mumis pasitikėdavo ir leisdavo mums žaisti be jokių rėmų. Žinoma, taip gal nėra gerai, bet mums tai padaryti pavyko gan neblogai, rezultatai kalba patys už save.
Ko trūksta šiandieninei rinktinei, aš nežinau. Gal pasitikėjimo savomis jėgomis ir laiko susižaisti kartu. Mums to laiko visad trūko, bet, kaip ir sakiau, seniau būdavo branduolys, kuris kompensuodavo tą susižaidimo stoką.
– Jau šeštadienį laukia susitikimas su Malta, kuriai prieš metus buvo pralaimėta 17:34. Kaip klostėsi tos rungtynės? Kokį atsaką varžovams rengiate dabar?
– Rungtynės klostėsi tada sunkiai, buvo daug naujų žaidėjų ir daug nesuderintų veiksmų. Tiesiog, sunkios rungtynės pasitaikė. Dabar atsakas tik vienas gali būti – revanšas su mums laiminga pabaiga.
– Šis 2012-2014 metų Europos čempionatas klostosi ne itin sėkmingai, tačiau pavasarį nugalėjote kroatus. Ar tikite, kad dar pataisysime savo situaciją turnyre?
– Taip, šis ciklas prasidėjo nesėkmingai, bet tikrai nėra viskas prarasta. Tiesiog reikia laimėti kuo daugiau rungtynių ir kaip įmanoma didesniu skirtumu.
– Kas pasikeitė rinktinėje atėjus naujam treneriui Linui Naujaliui?
– Pasikeitė daug kas. Atsirado daugiau profesionalumo, pasikeitė žaidimo sistema, braižas. Jo žaidimo vizija yra visiškai kitokia palyginus su ta, kuria mes žaidėme. Žinoma, tai įnešė ir sumaišties. Senesni žaidėjai nėra labai pratę būti įspausti į rėmus, jiems sunku prisitaikyti prie naujovių. Pasikeitė nusistovėjusi tvarka ir buvusi sistema. Ne visiems tai patinka. Tačiau tikiu, kad ateityje viskas nusistovės ir rinktinė grįš į pergalių kelią.
