Nors lietuvis į trasą pagal eilę iššliuožė dešimtas ir buvo priskirtas prie silpnesnių biatlonininkų grupės, Tomas labai greitai įsitvirtino tarp lyderių, priversdamas „Laura“ biatlono centro spaudos kambaryje esančius žurnalistus garsiai ir su klaidomis tarti jo vardą ir pavardę.
23 metų sportininkas iš Ignalinos trijose šaudymo zonose neprašovė nė karto ir televizijų transliacijų režisieriai T.Kaukėną jau rodė kaip potencialų rungties prizininką.
23 metų sportininkas iš Ignalinos trijose šaudymo zonose neprašovė nė karto ir televizijų transliacijų režisieriai T.Kaukėną jau rodė kaip potencialų rungties prizininką.
Tačiau tik iki ketvirtojo šaudymo ruožo. Tuomet besipildanti svajonė virto košmaru – iš penkių šūvių lietuvis į taikinius pataikė vos du kartus, gavo tris baudos minutes ir iškrito iš lyderio dvidešimtuko.
Jei ne tie nelemti trys taikiniai ir papildomos minutės, lietuvis galėjo iškovoti medalį: jis šliuožė greitai ir vos trimis sekundėmis atsilikinėjo nuo favoritų.
Jau pasibaigus varžyboms tapo aišku, kad nuo nugalėtojo prancūzo Martino Fourcad lietuvis būtų atsilikęs tik 7 sekundėmis, o vakare olimpiname parke jam būtų įteiktas Sočio žaidynių sidabras.
T. Kaukėnas ketvirtadienį Sočyje startavo jau trečią kartą. 10 km sprinte jis buvo 48-as, o 12,5 km persekiojimo lenktynėse pakilo 8 laipteliais ir užėmė 40 vietą.
Tomas Sočyje pirmose lenktynėse pataikė 8 kartus iš 10, antrose –16 iš 20 bandymų.
T. Kaukėnas asmeninėse lenktynėse 2013 metų pasaulio čempionate užėmė 32 vietą, tad šios dienos pasirodymas yra kol kas geriausias per jo karjerą.
Kaip jaučiuosi? Verkti noriu. Ir verkiu. Dabar, kai kalbu, šiek tiek apsiraminau, bet po finišo – žiūrėjau į švieslentę ir verkiau.
– Tomai, kaip jaučiatės po tokio apmaudaus finišo?
– Kaip jaučiuosi? Verkti noriu. Ir verkiu. Dabar, kai kalbu, šiek tiek apsiraminau, bet po finišo – žiūrėjau į švieslentę ir verkiau (akyse ašaros).
– Kas atsitiko ketvirtajame šaudymo ruože?
– Net nežinau, kas buvo. Tai daug kartų yra nutikę man. Stovi šaudykloje ir negali savęs kontroliuoti – viską darau kaip ir prieš tai, tačiau rankos neklauso, pirštai neklauso. Šauti negaliu normaliai – matau, kad nepataikau, bet šaunu, negaliu sustabdyti savęs.
– Kaltas nuovargis ar psichologija?
– Tai ir tas, ir tas. Nuovargis tikrai veikia – nežinau, negalėjau kontroliuoti savęs.
– Tai skaudžiausia jūsų akimirka sportininko karjeroje?
-Taip. Esu verkęs vieną kartą vaikystėje, kai iš dešimties šūvių pataikiau vos vieną ir galutinėje įskaitoje pralaimėjau viso sezono varžybas – užėmiau antrąją vietą. Ir šiandien verkiau. Labai skaudi patirtis.
– Tokia žiauri pamoka gali padėti ateityje?
– Aš manau, kad taip, nes šiandien supratau, kad galiu kovoti su stipriausiais pasaulio sportininkais. Trūksta tik nedaug – pataikyti į taikinius. Gal ir nesunku tai padaryti... Žinoma, jei neduota pataikyti, tai neduota, tačiau aš gerai šliuožiau, pataikiau. Turiu ko siekti.
– Bet įrodėte, kad galite pataikyti?
– Kas tos trys šaudyklos, jei ketvirtoje nepataikai tris kartus. Turėjau lenktynėse pranašumą – esu lengvesnis už kitus, tad šios dienos aptirpusioje trasoje man buvo lengviau.
Tokie dalykai neužsimiršta. Tokia proga būna tik kartą per ketverius metus. Tai sunku užmiršti.
