Seimo Teisės departamentas penktadienį arba pirmadienį turi pateikti išvadą, ar Pilietybės įstatymo pataisos atitinką Konstituciją. Seimas svarstyti įstatymą planuoja antradienį. Jei Pilietybės įstatymo pakeitimo projektas bus palaimintas Seime, šokėjų likimas bus tik prezidentės D.Grybauskaitės rankose.
Seimas gaivina šokėjų viltis
Seimo nariai siūlo įstatymais užtikrinti daugiau galimybių talentingiems meno, sporto, mokslo ir kitų sričių visuomenės veikėjams suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka. Šio įstatymo priėmimo labiausiai laukia šokėjų ant ledo pora D.Stagniūnas ir I.Tobias, kuri yra JAV pilietė, todėl pora negali Sočio olimpinėse žaidynėse atstovauti Lietuvai.
Seimo narys liberalas buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius su grupe parlamentarų lapkričio 7-ąją užregistravo Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą, panaikinantį dabar galiojančius dirbtinius apribojimus, kuriais remiantis pilietybė suteikiama tik už ypatingus nuopelnus Lietuvai, t.y. už valstybingumo stiprinimą, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimą.
Neanalizuodami, kas yra ypatingi nuopelnai valstybei, pasiklydome tarp trijų pušų, todėl projekte siūlome įteisinti naują sąvoką „Lietuvos vardo garsinimas“, – teigė R.Šimašius.
„Lietuvos pilietybė neturi tapti prekė, bet tai nereiškia, kad reikia užsidaryti nuo pasaulio ir užtrenkti duris tiems, kurie gali garsinti Lietuvą. Jei nenorime tapti atokiausiu pasaulio užkampiu, privalome iš esmės peržiūrėti pilietybės išimties tvarka suteikimo reglamentavimą. Turiu omenyje talentingas asmenybes. Tai – ne tik garsioji šokėjų ant ledo pora D.Stagniūnas ir I.Tobias, kuriai Lietuvos Respublikos pasas reikštų šansą kovoti dėl medalių olimpinėse žaidynėse. Derėtų suprasti, kad pakankamai griežti nuopelnų ir integravimosi Lietuvos visuomenėje kriterijai šiuo metu apriboja mūsų valstybės augimo potencialą“, – sakė R.Šimašius.
Politiko nuomone, jo siūlomi Pilietybės įstatymo pakeitimai leistų pajudėti iš mirties taško nuo pat 2003 metų, kai pilietybės suteikimo išimties tvarka galimybės buvo smarkiai apribotos.
„Pilietybės įstatymo pakeitimo projektas taip pat teikiamas atsižvelgiant ir į 2013 m. kovo mėn. Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo buvo suformuoti apribojimai dėl pilietybės. Tačiau tuo pat metu įgyvendiname įstatymų leidėjų teisę aiškiai nustatyti ir įvardinti pilietybės išimties tvarka suteikimo kriterijus. Beanalizuodami, kas yra ypatingi nuopelnai valstybei, pasiklydome tarp trijų pušų, todėl projekte siūlome įteisinti naują sąvoką „Lietuvos vardo garsinimas“, kuri ir būtų pagrindas Prezidentui suteikti Lietuvos pilietybę“, – sakė R.Šimašius.
I.Tobias kalba lietuviškai?
Jei pataisos būtų priimtos, prezidentas pilietybę išimties tvarka galėtų suteikti kitų valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie garsina Lietuvos vardą, taip didina Lietuvos autoritetą tarptautinėje bendruomenėje ar turi kitų ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei bei integravosi Lietuvos visuomenėje.
Laikoma, kad asmuo integravosi Lietuvos visuomenėje, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvoje ir nesugeba bendrauti lietuvių kalba, yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis visuomenėje. Pakankama integracija laikomi ir tokie atvejai, kai užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės dėl savo politinės, visuomeninės, mokslinės, meninės, sportinės ar kitos veiklos yra glaudžiai susijęs su Lietuva.
„Nesu bendravęs su I.Tobias. Tačiau, kiek žinau, ji kalba lietuvių kalba. O jei kam kyla klausimas, ar patekimas į olimpiadą yra nuopelnas? Man – nuopelnas. Jei įstatymas bus priimtas, beliks spręsti tik prezidentei“, – pridūrė R.Šimašius.
Jei būtų mano valia, tai ir šiandien suteikčiau Isabellai pilietybę. Bet kalbu kaip paprasta pilietė. Tačiau yra įstatymai, Konstitucija ir privalu jų laikytis, – sakė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
Tikimasi teigiamo sprendimo
„Aš buvau ir esu optimistė. Dar niekas neprarasta. Jei Seimas sugebėtų pakeisti Pilietybės įstatymą, panaikinantį dabar galiojančius apribojimus, kuriais remiantis pilietybė suteikiama tik už ypatingus nuopelnus Lietuvai, mūsų šokėjų pora, greičiausiai, startuotų Sočio olimpiadoje. Juk I.Tobias visa širdimi nori atstovauti Lietuvai, garsinti jos vardą“, – teigė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė 15min.lt teigė, kad suteiktų šokėjai pilietybę nors ir šią minutę, tačiau įstatymai yra įstatymai – jų reikia laikytis. Pasak jos, telieka laukti palankaus Seimo narių sprendimo: „Komentuoti neturiu ką. Jei būtų mano valia, tai ir šiandien suteikčiau Isabellai pilietybę. Bet kalbu kaip paprasta pilietė. Tačiau yra įstatymai, Konstitucija ir privalu jų laikytis. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gali tik laukti žinių – bus suteikta pilietybė JAV šokėjai, ar ne. Tai tikrai ne mūsų kompetencija.“
Lietuvos žiemos sporto atstovus LTOK kuruojanti 1988-ųjų Kalgario olimpinė čempionė Vida Vencienė neseniai 15min.lt teigė, kad vilties sportininkai po prezidentės sprendimo neprarado: „Taip, tas pilietybės klausimas kol kas užkirto kelią, tačiau mes vis dar tikimės, kad kaip nors ši situacija gali išsispręsti. Labai skaudu, kai sportininkai yra verti, turi visas galimybes, o negali dalyvauti dėl tokios nuostatos Konstitucijoje. Aš vis tiek dar viliuosi, kad kas nors pasikeis...“
Šokėjai padarė viską, ką galėjo
Privalu padaryti viską, kas įmanoma. Tokia nuostata vadovaujasi Lietuvos dailiojo čiuožimo pora D.Stagniūnas ir I.Tobias. Amerikietė lietuvio porininkė dar kartą išimties tvarka bandys gauti Lietuvos pilietybę, kad galėtų atstovauti mūsų šaliai.
Tokį prašymą Lietuvos Respublikos prezidentei galima teikti kas pusę metų, todėl Lietuvos dailiojo čiuožimo pora pasiryžusi pabandyti dar kartą.
I.Tobias yra išlaikiusi privalomą lietuvių kalbos testą, aktyviai įsitraukusi į JAV lietuvių bendruomenės veiklą, sporto pasiekimais garsina Lietuvos vardą pasaulyje.
Sportininkų pora užima aukštą 17 poziciją pasauliniame reitinge.
Lietuvos čiuožimo federacija akcentuoja, kad šių sportininkų tobulėjimo grafikas lyginant su M. Drobiazko ir P. Vanago pora, yra du kart spartesnis.
Lietuvių porai nedalyvaujant olimpinėse žaidynėse, jų vietą užimtų sportininkai iš Slovakijos, esantys 56 reitingo vietoje. Šios poros sportininkė tai pat yra „neutralizuota“. Ji yra italė.
Sočio Olimpinėse žaidynėse ledo čiuožimo rungtyje dalyvaus 24 poros, dešimt iš jų yra mišrios. 9 poros yra gavusios pilietybę: Japonija, Kanada, Vokietija, Italija, Prancūzija, Ukraina, Azerbaidžianas ir Turkija.
