Jau ketvirtąjį sezoną Čekijoje besitreniruojanti Agnė Sereikaitė trumpai apie olimpiadą ir planus pasakojo portalui 15min.lt.
– Ar jau pradėjote treniruotes, kokius tikslus sau keliate?
– Pagrindinis mūsų pasirengimas ir sunkiausias darbas yra vasarą, o po to jau treneris sudaro treniruočių programą taip, kad pasiruoštume startui geriausiai.
Praeitą savaitę pradėjau treniruotis, po truputį įsivažiuojame, o kitą savaitę jau imsimės sunkesnių darbų.
Pati didžiausia svajonė, kaip ir kiekvieno sportininko, aišku, yra medalis. Tačiau apie medalį galvoti šioje olimpiadoje dar anksti. Manau, patekimas į 10-uką prilygtų svajonės išsipildymui. Taigi – toks ir yra tikslas.
– Iškovojote tris skirtingų rungčių kelialapius į Sočį, kuri rungtis pačiai yra priimtiniausia?
– Man asmeniškai labiausiai patinka čiuožti 500 metrų. Manau, kad tai rungtis, kurioje galiu geriausiai pasirodyti. Aš labai greitai startuoju, o tai, kad geriausi rezultatai būtent šioje rungtyje, matyt, ir lemia, kad ji man patinka. Neblogai šiais metais pasirodžiau ir 1000 metrų rungtyje, tačiau kuo ilgesnė distancija, tuo labiau skiriasi taktika. Tada pradedi labai lėtai, svarbiausia, reikia išlaukti tinkamiausios akimirkos sprintui. Kadangi 500 metrų nuo pat starto iki finišo reikia greičio, man tai yra lengviau.
– Kaip pasukote būtent į šį Lietuvoje nepopuliarų sportą?
– Giminaičiai treniravosi ant „Akropolio“ ledo sekmadieniais, pakvietė ir mane. Man labai patiko ir nesustoju iki šiol.
– Ko labiausiai trūksta Lietuvoje, norint tobulėti jūsų sporto atstovams?
– Man asmeniškai trūko laiko, praleidžiamo ant ledo, ir partnerių, su kuriais galėčiau treniruotis. Juk buvau visiškai viena. Dabar, kiek žinau, yra grupė, ji auga, todėl tikiuosi, kad reikalai pasitaisys. Tačiau didžiausia problema yra treniruočių ant ledo laikas.
– Jei Lietuvoje atsirastų ledo rūmai, ar grįžtumėte?
– Grįžti į Lietuvą galimybių nematau, nes nebūtų partnerių, su kuo treniruotis, o tai – labai svarbu. Tačiau tikiuosi, jei mano pasiekimai bus geri ir bus daugiau dėmesio sutelkta į šį sportą, atsiras ledo rūmai, kuriuose galės tobulėti vaikai. Užtektų ir vienų, jais galėtų naudotis tiek greitojo, tiek dailiojo čiuožimo atstovai.
– Dopingo atvejai greitojo čiuožimo sporte yra reti, ar galima sakyti, kad greitasis čiuožimas yra švarus sportas?
– Per savo sportinę karjerą esu girdėjusi tik apie vieną tokį atvejį. Tai nutiko prancūzui, tačiau jis buvo išteisintas. Pripažino netyčinį vartojimą. Daugiau nesu girdėjusi. Gal greitasis čiuožimas tikrai švarus sportas (juokiasi).
– Kurių konkurenčių labiausiai vertėtų bijoti Sočyje?
– Visos konkurentės tos pačios jau 2–3 metus. Aišku, dominuos azijietės, korėjietės ir kinės. Tačiau yra ir stiprių Kanados atstovių, pajėgių sportininkių yra ir Europoje, tai – italė, olandė ir britė. Manau, kad jos ir konkuruos dėl medalių.
