Pirmadienį Seimo Teisės departamentas nusprendė, kad Seimo nario liberalo, buvusio teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus su grupe parlamentarų lapkričio 7-ąją užregistruotas Pilietybės įstatymo pakeitimo projektas galimai prieštarauja Konstitucijai. Todėl planuotas įstatymo svarstymas Seime lapkričio 26 dieną neįvyks.
Seimo nario siūlomos įstatymo pataisos būtų panaikinusios dabar galiojančius dirbtinius apribojimus, kuriais remiantis pilietybė suteikiama tik už ypatingus nuopelnus Lietuvai, t.y. už valstybingumo stiprinimą, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimą.
Po to, kai Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą Teisės departamentas įvertino kaip galimai prieštaraujantį Konstitucijai, jį svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas. R.Šimašius tikisi, kad, jei sprendimas dėl įstatymo pataisų vis dėlto bus teigiamas, Seimui svarstyti įstatymo pataisas bus galima pateikti jau gruodžio 3 dieną. Seimo narys tikina, kad jei įstatymo projektas pasieks Seimą, problemų kilti neturėtų.
Garsiausia Lietuvos šokėjų ant ledo pora D.Stagniūnas ir I.Tobias iškovojo teisę varžytis Sočio olimpinėse žaidynėse, kurios vyks 2014 m. vasario 7–23 d., bet kol kas neturi vilčių jose startuoti, nes įstatymų varžoma Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę amerikietei I.Tobias. Olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių šokėjų poros turi būti vienos šalies piliečiai.
Remigijus Šimašius: „Man būtų gėda pasirašyti tokias išvadas“
Po Teisės departamento sprendimo Remigijus Šimašius tikino, kad nenuleis rankų, ir tikisi pateikti įstatymo projektą Seimui kitą antradienį.
Garbės Teisės departamentui tos išvados tikrai nedaro.
„Pirmadienį Teisės departamentas pateikė išvadas, kad yra abejonių dėl to, ar įstatymo projektas atitinka Konstituciją. Tačiau konkrečių, man suprantamų, argumentų aš nemačiau. Asmeniškai man būtų gėda pasirašyti tokį dokumentą, tokias išvadas. Garbės Teisės departamentui tokios išvados tikrai nedaro. Antrose išvadose nurodomas tas pats, kas pirmose. O pirmose, pabrėžiama, kad vertinama griežtu ir formaliu būdu, tai mano klausimas toks – o kaip būtų vertinant adekvačiu ir normaliu būdu?" – Teisės departamento išvadas 15min.lt komentavo R.Šimašius.
Anot Seimo nario, dabar norint, kad įstatymo projektas pasiektų Seimą, jį turės apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis turi nuspręsti, ar galima svarstyti įstatymo pakeitimo projektą.
„Aš planavau, kad galbūt šiandien tai būtų įmanoma, bet jau neišeis. Komitetas nusprendė, kad nesirinks, taigi jo išvadas sužinosime tik trečiadienį. Teigiamo atsakymo atveju, Seimas galės pataisas svarstyti antradienį (gruodžio 3 d.)“, – svarstė R.Šimašius.
Įstatymo projektas vilkinamas tyčia?
Paklausus, kas neįtiko Teisės departamentui minėtame įstatymo projekte, R.Šimašius sakė negalįs suprasti: „Buvo pateiktas atsakymas, kad įstatymo pataisos galimai prieštarauja Konstitucijai. O po to du puslapiai citatų iš Konstitucijos, tačiau kaip jos susijusios su projektu – nenurodyta. Nėra konkrečiai pasakyta, kad ši ar kita nuostata prieštarauja įstatymui, jokių argumentų.“
Nėra konkrečiai pasakyta, kad ši ar kita nuostata prieštarauja įstatymui, jokių argumentų.
Seimo narys sakė, kad teko kiek pakoreguoti įstatymo pataisas, tačiau labiau atsižvelgiant į kolegų, o ne į Teisės departamento pastabas: „Pakoregavau, bet daugiau ne Teisės departamento pasakytas pastabas. To net negalima vadinti pastabomis, tai – nuomonė. Atsižvelgiau į kolegų Seimo narių nuogąstavimus dėl lietuvių kalbos mokėjimo. Pirminis variantas numatė, kad apskritai kai kuriais atvejais neprivaloma mokėti lietuvių kalbos, o dabar pagrindinės (bazinės) žinios bus privalomos.
Kolegos minėjo, nors man tai juokinga, kad žmogus, gavęs pilietybę išimties tvarka, gali balsuoti, todėl jis turi suprasti, kas balsavimo biuletenyje parašyta. Aišku, tai kiek pritempta. Na, tai turbūt pagrindinis pakeitimas.“
Seimo narys neatmetė galimybės, kad šis įstatymo projektas, kažkam yra nenaudingas, todėl taip ir vilkinamas: „Po pirmųjų išvadų kreipiausi į Seimo pirmininkę, kol kas atsakymo negavau. Tačiau man nerimą kelia kitas dalykas. Seimo Teisės departamentas turi per savaitę pateikti išvadas. Suprantu, kad yra darbo ir tai gali užtrukti. Tačiau šį kartą akivaizdu, kad buvo kitaip. Išvados pasirašytos savaitė po pateikimo, o paviešintos jos tik praėjus dviem ar trim savaitėm. Akivaizdu, kad komiteto išvada kelias savaites pragulėjo stalčiuje niekam nerodoma. Tai – man labai keista. Ypač turint minty tai, kokia ta išvada, ir į tai, kad norima kuo greičiau priimti šias pataisas.
Akivaizdu, kad komiteto išvada kelias savaites pragulėjo stalčiuje niekam nerodoma. Tai – man labai keista.
Nors aš visada pabrėžiu, kad nežinau, kiek tai aktualu šokėjų porai. Nesu gyvai bendravęs su Isabella, tačiau kiek vakar mačiau, bazines žinias ponia Tobias turi. Kitas klausimas – dėl ypatingų nuopelnų, prezidentė jau ir dabar gali suteikti jai pilietybę. Tik klausimas, ar prezidentei patekimas į olimpiadą yra ypatingas nuopelnas. Juolab, man atrodo, kad kai pora kreipėsi dėl pilietybės pirmąjį kartą, į olimpiadą patekusi dar nebuvo.“
Paklaustas, ar naujasis įstatymo projektas numato apibrėžti, kas yra ypatingi nuopelnai, kad padėtų Isabellai gauti Lietuvos pilietybę, R.Šimašius atsakė: „Taip, jei olimpinio kelialapio neužtektų, mūsų įstatymo pataisos padėtų porai. Jame yra nurodyta, kad šalies pilietybė gali būti suteikta už Lietuvos vardo garsinimą, kuris susijęs su sportu, kultūrine, filantropine veikla ir kitomis veiklomis. Tai reiškia, kad nors nuopelnų dar nėra, dalyvavimas olimpiadoje su Lietuvos vėliava – tikrai yra Lietuvos garsinimas.“
Šokėja padarė viską, ką galėjoPrivalu padaryti viską, kas įmanoma. Tokia nuostata vadovaujasi Lietuvos dailiojo čiuožimo pora D.Stagniūnas ir I.Tobias. Amerikietė lietuvio porininkė dar kartą išimties tvarka bandys gauti Lietuvos pilietybę, kad galėtų atstovauti mūsų šaliai.
Tokį prašymą Lietuvos Respublikos prezidentei galima teikti kas pusė metų, todėl Lietuvos dailiojo čiuožimo pora pasiryžusi pabandyti dar kartą.
Šokėjų pora tikisi ne tik Seimo narių, bet ir Lietuvos piliečių palaikymo. „Mes čiuožiame už Lietuvą (...) Tad norėtume paprašyti jūsų didelio palaikymo,“ – „Lietuvos ryto“ televizijos nufilmuotame vaizdo įraše su viltimi kalbėjo I.Tobias.
I.Tobias yra išlaikiusi privalomą lietuvių kalbos testą, aktyviai įsitraukusi į JAV lietuvių bendruomenės veiklą, sporto pasiekimais garsina Lietuvos vardą pasaulyje.
Sportininkų pora užima aukštą 17 vietą pasauliniame reitinge.
Lietuvos čiuožimo federacija akcentuoja, kad šių sportininkų tobulėjimas lyginant su M.Drobiazko ir P. Vanago pora, yra dukart spartesnis.
Lietuvių porai nedalyvaujant olimpinėse žaidynėse, jų vietą užimtų sportininkai iš Slovakijos, esantys 56 reitingo vietoje. Šios poros sportininkė tai pat yra natūralizuota. Ji yra italė.
Sočio olimpinėse žaidynėse ledo čiuožimo rungtyje dalyvaus 24 poros, dešimt iš jų yra mišrios. 9 poros yra gavusios pilietybę – tai Japonijos, Kanados, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Ukrainos, Azerbaidžiano ir Turkijos sportininkai.