Išnaudojo darbuotojus
Be to, pastebima, kad Olimpinio kaimelio įrengimui buvo pasitelkta apie 95 tūkst. darbininkų, kurių didelę dalį sudaro iš kitų šalių atvykę asmenys.
„Dauguma jų buvo išnaudojami – laiku nesumokami atlyginimai, konfiskuojami darbuotojų pasai, verčiama dirbti po 12 valandų per dieną, turint tik porą laisvadienių per mėnesį, jie buvo apgyvendinti perpildytose darbdavių suteiktose gyvenamosiose vietose“, – teigia žmogaus teisių gynėjai.
Tokios darbo ir gyvenimo sąlygos yra nesuderinamos su Rusijos teise, tačiau dėl pažeidimų pasiskundus teisėsaugos institucijoms, jokių efektyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti susidariusią situaciją nebuvo imtasi. Tuo naudodamiesi darbdaviai išmeta darbininkus iš jiems suteiktos gyvenamosios vietos arba su valdžios institucijų pagalba išsiunčia besiskundžiančiuosius iš šalies. Siekiama užgniaužti bet kokį darbuotojų pasipriešinimą išnaudojimui.
Laiku nesumokami atlyginimai, konfiskuojami darbuotojų pasai, verčiama dirbti po 12 valandų per dieną, turint tik porą laisvadienių per mėnesį, – taip Sočyje gyveno statybininkai.
Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacijai „Human Rights Watch“ reguliariai teikdavo informaciją apie darbuotojų teisių pažeidimus Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK).
Likus vos kelioms savaitėms iki olimpiados pradžios TOK pagaliau pasiekė susitarimą su Rusijos valdžia, kuri įsipareigojo sumokėti daugiau nei 8 mln. JAV dolerių daliai nukentėjusiųjų. Susitarimas buvo pasiektas po statybos įmonėse atliktų darbo inspekcijų.
Netausojo gamtos
Ruošdamasi olimpinėms žaidynėms Rusija nesaugojo ne tik savo piliečių teisių, bet ir nesilaikė gamtosaugos reikalavimų.
Aplinkosaugininkai informuoja, kad naujo kelio bei greitaeigio traukinio vėžių statybos užteršė šalia esančią upę Mzymta bei neigiamai paveikė Sočio nacionalinio parko ekosistemą.
Neteisėtas kenksmingų atliekų išmetimas bei energijos linijų tiesimas padarė daug žalos ten gyvenantiems žmonėms, nes šalia esantys namai pradėjo smegti, byrėti ir kelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.
Pranešama, kad netoli vykstančių statybų esantis kaimas ilgam paliktas be geriamojo vandens, nes buvo užteršti geriamojo vandens šuliniai.
„Human Rights Watch“ dar 2009 m. kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą su skubiu prašymu atkreipti dėmesį į šio kaimo geriamojo vandens problemą ir nurodyti Rusijai ją kuo greičiau išspręsti, tačiau iki 2014 m. ši problema taip ir nebuvo išspręsta.
Apšaukė agentu
Negana to, už kovą su ekstremizmu atsakingas policijos skyrius darė spaudimą nepriklausomai aplinkosaugininkų grupei „Ekovachta”, kad ši nutrauktų savo veiklą ir nebepublikuotų kritinių straipsnių apie pasiruošimą olimpinėms žaidynėms.
Formuojama visuomenės nuomonė, kad nevyriausybinės organizacijos yra priešiškai nusiteikusios valstybės interesams.
Vladimiras Kimajevas, vienas iš šios organizacijos aktyvistų, patyrė būtent tokį spaudimą, kai jo butas bei vasarnamis buvo apieškoti, kaip priežastį nurodant, kad jis neva yra liudytojas baudžiamojoje byloje. Nė viena iš atliktų kratų nebuvo vykdoma teismo leidimu kaip yra reikalaujama. Beje, „Ekovachtai“ taip pat buvo liepta užsiregistruoti kaip užsienio agentui.
Pagal 2012 m. priimtą įstatymą, „užsienio agentais“ Rusijoje turi registruotis visos nevyriausybinės organizacijos, kurios bent dalį lėšų gauna iš užsienio bei užsiima „politine veikla“.
„Tokia tvarka formuoja visuomenės nuomonę, kad nevyriausybinės organizacijos yra priešiškai nusiteikusios valstybės interesams. Daugiau nei tūkstantis nevyriausybinių grupių nukentėjo nuo agresyvių teisėsaugos, pradėjusios „užsienio agentų“ paiešką, veiksmų – patikrų, kratų, perspėjimų arba tiesioginių nurodymų registruotis kaip „užsienio agentams“. Atsisakymas registruotis organizacijai grėstų uždarymu, o jos vadovams – įkalinimu iki 2 metų“, – teigiama Žmogaus teisių stebėjimo instituto pranešime.
Nuo įstatymo įsigaliojimo už reikalavimo registruotis nesilaikymą jau iškeltos 9 administracinės bylos nevyriausybinėms organizacijoms ir 5 bylos organizacijų vadovams. 11 organizacijų pačios kreipėsi į teismą ginčydamos nurodymus registruotis. 13 didžiausių organizacijų pateikė bendrą peticiją Europos žmogaus teisių teismui, ginčydami „užsienio agentų“ įstatymo teisėtumą.
Žiniasklaida išlaikoma valdžios
Žurnalistų teises ginančios organizacijos „Žurnalistų gynybos komitetas“ duomenimis, nuo 1992 m. buvo nužudyti 56 rusų žurnalistai. Kai kurie žurnalistai teigia, kad rašyti aplinkosaugos bei priverstinių iškraustymų temomis Sočyje yra tabu.Vietiniai Sočio laikraščiai yra priklausomi nuo savivaldos biudžeto asignavimų, todėl retas laikraštis ryžtasi pateikti informaciją, kuri kritiškai vertintų politines, socialines ir ekonomines problemas.
Tiek privačios, tiek valstybei priklausančios žiniasklaidos priemonės platina pranešimus, kurie yra iš anksto atrinkti, patikrinti ir tokiu būdu cenzūruojami. Vietos gyventojai bei žmogaus teisių aktyvistai skundžiasi, kad nėra galimybės atkreipti spaudos dėmesį į susidariusius pažeidimus, nes bijoma prarasti pinigines dotacijas bei sulaukti įvairių sankcijų.
Homoseksualams itin nesaugu
Žmogaus teisių stebėjimo institutas atkreipia dėmesį, kad po 2013 m. birželį priimto įstatymo, kuriuo uždrausta skelbti informaciją apie homoseksualumą, Sočio žaidynių svečiams kilo realus pavojus sulaukti baudų ar net būti sulaikytiems 15 parų ir išsiųstiems iš šalies.
Rusijoje veikiantys homofobiniai judėjimai, tokie kaip „Occupy Pedophilia”, siekia išaiškinti kuo daugiau homoseksualių vyrų, prieš kuriuos vėliau naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas.
Homoseksualių vyrų egzekucijos filmuojamos vaizdo kamera ir platinamos socialiniuose portaluose.
Egzekucijos filmuojamos vaizdo kamera ir platinamos socialiniuose portaluose su tikslu toliau juos žeminti.
Viena LGBT organizacijų Rusijoje atliko tyrimą apie patiriamą smurtą ir apklausė per 2 tūkst. respondentų. Net 50 procentų apklaustųjų teigė patyrę psichologinį smurtą, 15 procentų – fizinį smurtą, tačiau tik 6 procentai aukų pranešė institucijoms apie šiuos įvykius.
Kaip rodo praktika, net ir pranešus apie išpuolius, teisėsaugos institucijos nesiima jokių priemonių tokiems išpuoliams išaiškinti.
Kad valstybės institucijos skatina priešiškumą LGBT atžvilgiu, matyti ir iš incidento, kai paauglė buvo įspėta ir įtraukta į įskaitą už tai, kad atvirai prisipažino esanti netradicinės orientacijos ir „sistemingai skleidė informaciją, kuria siekiama formuoti iškreiptą vaizdą apie socialinį tradicinių ir netradicinių seksualinių santykių lygiateisiškumą“.
Šis diskriminacinis įstatymas vienareikšmiškai pažeidžia Olimpinę chartiją, kurios užtikrinimą turi garantuoti žaidynes organizuojanti valstybė bei Tarptautinis olimpinis komitetas. Joje nurodoma, kad „su olimpiniu sąjūdžiu nesuderinama jokia diskriminacijos forma asmens atžvilgiu iš rasinių, religinių, politinių, lytinių ar kitokių paskatų”.
