„Pykau ant savęs. Buvo atsakomybė – nesisekė, sakiau, kad turėtų pasisekti. Žinojau, kad slalome galiu daug padaryti – tikrai galvojau apie aukštesnę poziciją. Pats save nuvyliau“, – ties finišo linija aiškino R.Zaveckas.
Sportininkas trasoje vieną kartą klydo, bet sugebėjo sugrįžti į trasą, tačiau po to nukrito ir baigė pasirodymą.
Jaunasis kalnų slidininkas R.Zaveckas šeštadienį tapo paskutiniuoju Lietuvos sportininku, pasirodžiusiu Sočio olimpinėse žaidynėse. Viskas – lietuvių startų olimpiadoje daugiau nebus, o likę žaidynėse mūsų šalies atstovai pasirodys tik per sekmadienį vyksiančią Sočio olimpiados uždarymo ceremoniją.
„Idėja šiandien buvo paprasta – pasiekti geresnį rezultatą nei buvau parodęs per slalomo milžino varžybas. Kaip biatlone svarbu neprašauti – man svarbu buvo baigti varžybas. Aš nenorėjau būti vienu iš tų, kurie pasiduoda. Todėl ir antrą kartą bandžiau grįžti į trasą“, – sakė R.Zaveckas.
– Ta antroji klaida ir kritimas įvyko todėl, kad pradėjote nervintis ar bandėte kuo greičiau užbaigti distanciją?
– Pirmasis kritimas labai išbalansavo mane psichologiškai ir fiziškai – juk teko lipti į kalną iki nepravažiuotų vartų. Be to, trasos kondicija po tiek pravažiavusių sportininkų buvo išties tragiška.
– Dėl šios nesėkmės kaltas savo jėgų pervertinimas ar „sudaužyta“ trasa?
– Žinoma, kad aš esu kaltas, niekada negali kaltinti kito. Juk pats padariau klaidą. Galbūt ir neįvertinau trasos sunkumo ir pervertinau save.
– Buvo skaudu išlėkti iš trasos?
– Norėčiau pasakyti, kad savo išlėkimą iš trasos galiu lyginti su netaikliu biatlonininko šūviu. Parodykite bent vieną biatlonininką, kuris būtų nė karto neprašovęs. Tai dažnas įvykis slalome ir nieko pakeisti negali. Kovojau kiek galėjau, bet negalėjau parodyti to, ką sugebu, nes to neleido padaryti trasa.
– Ką pasisėmėte iš žaidynių? Ar tai, kad kovojote su kalnų slidinėjimo žvaigždėmis, davė naudos?
– Žinoma. Tiek aš pasisėmiau patirties, tiek ir mano tėtis treneris. Pamatėme, kaip jie treniruojasi, ko mums trūksta, kad kiltume į jų lygį. Kiekvienos varžybos davė tai, ko iki tol nesi turėjęs. Ir dar dvi savaitės auksinių treniruočių – nuo ryto iki vakaro. Jaučiu, kad patobulėjau.
– Kas toliau laukia?
– Grįšiu į Lietuvą penkioms dienoms ir po to išvažiuoju į pasaulio jaunimo kalnų slidinėjimo čempionatą Slovakijoje. Po to jau lauks Lietuvos čempionatas Italijoje. O jau po šių startų norėčiau pailsėti, pasigydyti kojas – ne kartą esu žiaurokai kritęs ir būtina išsigydyti traumas.
