Paskutinė penktadienį komandinėse estafečių biatlonininkių varžybose finišavusi Valentina Semerenko krito ant žemės ir ilgai verkė po to, kai aplenkė ant kulnų lipusias ruses ir norveges bei pirmą kartą šios rungties istorijoje olimpinėse žaidynėse iškovojo auksą Ukrainai.
Olimpinėmis čempionėmis tapo Olena Pidhrušna, Julija Džima, Valentina Semerenka ir Vita Semerenka. Jos trasą įveikė per 1 valandą 10 min. 2,5 sek., iš viso prašovusios 5 kartus.
Tai buvo tik antrasis Ukrainos medalis Sočyje. Kiek anksčiau bronza moterų 7,5 km sprinto rungtyje buvo iškovojusi Vita Semerenka.
„Tylėti negaliu. Tai buvo pirmas kartas per mano karjerą. Nors ankščiau rusų sirgaliai palaikydavo mus – ar tribūnose, ar trasoje visada sirgo už ukrainiečius, nes ir mes sergame už rusus.
Šiandien mes pamatėme, kaip piktdžiugiškai rusai džiaugėsi ir šaipėsi iš Valentinos Semerenkos nepataikytų šūvių, kaip rusų sirgaliai trasoje mums šaukė kažką apie karą, Maidaną, į ausis klykė – krisk, nepataikyk. Ir taip toliau.
Aš bėgau trasoje ir negalėjau patikėti, kad tai gali šaukti Rusijos sporto sirgaliai. Tai ne tie žmonės, kurie eina į trasą sirgti už sportininkus. Tie žodžiai ir sakiniai, kuriuos girdėjau, bet nenoriu cituoti, netelpa į galvą. Aš atsisakau tikėti tuo, ką girdėjau ir netikiu, kad rusai taip gali elgtis. Bet faktas lieka faktu“, – aiškino O.Pidhrušna.
„Tai prasidėjo iškart po pirmojo etapo. Tai buvo neįmanoma išlaikyti. Rusų sirgaliai, atvirkščiai, turėjo palaikyti ir ukrainiečius, bet to nebuvo. Tu bėgi, tave jau palieka jėgos, o tau į nugarą tokie žodžiai skrenda, tokios frazės ateina... Buvo vienas-kitas, kuris palaikė ir ačiū jiems už tai“, – apie rusų sirgalius kalbėjo V.Semerenka.
