„Slidinėjimas nuo tų laikų nė kiek nepasikeitė. Ir tada, ir dabar viską lemia sunkus darbas. Laimi tie, kurie geriausiai pasirengę“, – teigė V.Vencienė, triumfavusi 1988 m. Kalgario olimpiadoje. Į Sočio žaidynes ji atvyko kaip Lietuvos olimpinės misijos vadovė.
Čia, kaip ir kitose olimpiadose, kuriose buvusi sportininkė keliavo kaip LTOK darbuotoja, V.Vencienę pažįsta ir atpažįsta.
Labiausiai pasikeitė tepėjų darbas, jų daugiau, veikia tepimo laboratorijos. O daugiau pasikeitimų nemačiau, – teigė V.Vencienė.
„Sočyje susitikau buvusias komandos drauges – Tamarą Tichonovą, Jeleną Vialbę – ji dabar Rusijos slidinėjimo federacijos prezidentė, kitas. Rusijos olimpinis komitetas dovanojo olimpiniams čempionams kelionę į Sočio olimpiadą. Tada nori nenori pasikalbėjome, pasijuokėme, kad vėžė Kalgaryje buvo labai panaši“, – pasakojo 1988 m. Kalgaryje 10 km lenktynėse triumfavusi lietuvė, tada atstovausi SSRS rinktinei. Tose žaidynėse ji dar iškovojo bronzą 5 km lenktynėse.
Paklausta, kokie didžiausi pasikeitimai slidinėjime lyginant su tais laikais, kai ji lenktyniavo Kalgaryje, o vėliau atstovavo Lietuvai Albervilio ir Lilehamerio olimpinėse žaidynėse, V.Vencienė sakė: „Labiausiai pasikeitė tepėjų darbas, jų daugiau, veikia tepimo laboratorijos. O daugiau didesnių pasikeitimų nemačiau.“
Jau į aštuntas žiemos žaidynes atvykusi V.Vencienė ir Sočyje neketina sulaužyti tradicijos ir ruošiasi slidėmis įveikti olimpinę trasą: „Būtinai tai padarysiu.“
