Dar sekmadienį argentiniečiai prieš kroatus atsilikinėjo 1:2, tačiau sugebėjo susigriebti ir laimėti likusias vienetų dvikovas. Argentina tapo vos trečia rinktine nuo 1981 metų, Daviso taurės finale sugebėjusi panaikinti deficitą 1:2.
„Nuostabus jausmas būti tokių profesionalų kapitonu,“ – po triumfo kalbėjo Argentinos rinktinės treneris Danielis Orsanicas.
„Tai, ką padarė del Potro, yra nerealu. Jis savo šaliai atstovauja su begaline meile. Jo širdis yra labai didelė. Jam žodis „neįmanoma“ neegzistuoja. Savo ruožtu Federico Delbonisas sužaidė nuostabų mačą, iniciatyva visą laiką priklausė jam.“
Lemiamą pergalę Argentinai padovanojo būtent F.Delbonisas, kuris po pergalės prieš Ivo Karlovičių vos tvardė emocijas.
„Manau, kad mes visi esame labai geri žaidėjai. Šįkart kapitonas pasirinko mane, bet šioje komandoje visi yra pasiruošę priimti iššūkį,“ – sakė 41-oji pasaulio raketė.
Bet dar prieš F.Delboniso ir I.Karlovičiaus dvikovą Argentinos rinktinė buvo atsidūrusi ant prarajos krašto. Ketvirtame mače, kuris D.Orsanico auklėtiniams galėjo būti paskutinis, J.M. del Potro pralaimėjo pirmus du setus. Visgi 38-ą vietą ATP reitinge užimantis argentinietis sugebėjo atsitiesti ir po beveik penkių valandų dramos nukauti šeštąją pasaulio raketę Ivo Karlovičių.
„Esu labai laimingas, kad pavyko laimėti tokį svarbų mačą, – ašarodamas kalbėjo Delpo. – Manau, kad nuo trečio seto pradėjau žaisti kur kas geriau, mano smūgis iš dešinės sustiprėjo ir pasidarė tikslesnis. Visą laiką stengiausi išlikti pozityvus ir neleisti sau nuleisti rankų.“
„Tai buvo emociškai ir fiziškai išsunkiantis mačas. Tai neabejotinai viena didžiausių mano karjeros pergalių.“