1. „Roland Garros“ pavadinimo kilmė
Šis „Didžiojo kirčio“ turnyras yra pavadintas prancūzų karo piloto Rolando Garroso garbei. Šis pilotas buvo pirmas žmogus, perskridęs Viduržemio jūrą. Jis taip pat padėjo išrasti ir išpopuliarinti lėktuvo priekyje esantį kulkosvaidį, kuris galėjo nepadarydamas žalos šaudyti pro propelerį.
XIX-XX amžiaus pereinamajame laikotarpyje R.Garrosas studijuodamas Paryžiuje dažnai lankėsi šiame teniso centre nė nesuvokdamas, kad kažkada aikštynas bus pavadintas jo garbei.
Pats R.Garrosas mirė Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje (1918 metais), kai Vouzyre (Prancūzija) pašovė jo valdomą lėktuvą.
2. Sutrukdė tik karas
Susikūręs 1891 metais, „Roland Garros“ turnyras nuo to laiko vyko kasmet, išskyrus 1939-1945 metų laikotarpį, kai vyko Antrasis pasaulinis karas. Tiesa, ir karo metu buvo rengiamas neoficialus turnyras, tačiau jame galėjo dalyvauti tik prancūzai.
3. Mažiausias iš visų
„Roland Garros“ aikštynas yra mažiausiais iš visų „Didžiojo kirčio“ turnyrų teniso centrų. Kiti šios serijos turnyrų aikštynai „Roland Garros“ parką dydžiu lenkia dukart.
4. Sakot, gruntas?
Grunto danga, ant kurios vyksta absoliučiai visi „Roland Garros“ čempionato mačai, iš tikrųjų nėra sudaryta iš grunto. Šie kortai iš tiesų yra padaryti iš klinties ir raudonų plytų dulkių miltelių, kurie aikštelėms suteikia tokią išskirtinai raudoną spalvą. Žinoma, tankiausia aikštelės medžiaga yra gruntas.
5. Unikalusis penketas
Per visą gyvavimo istoriją „Roland Garros“ čempionatą yra laimėję viso labo penki turnyre skirstymo neturėję tenisininkai – Marcelis Bernardas (1946 metais), Matsas Wilanderis (1982 metais), Gustavo Kuertenas (1997 metais), Gastonas Gaudio (2004 metais) ir moterų atstovė Margaret Scriven (1937 metais).
6. Atvirasis Prancūzijos čempionatas?
Įdomu, kad Prancūzijoje šio turnyro niekas nevadina Atviruoju Prancūzijos čempionatu. Vietiniams gyventojams ir teniso aistruoliams tai tiesiog yra „Roland Garros“ turnyras.
7. Prancūziškas badas
Nuo „Atvirosios“ eros pradžios (1967 metais) „Roland Garros“ čempionatą laimėjo viso labo du Prancūzijos tenisininkai. 1983 metais vyrų turnyre tą padarė Yannickas Noah (kuris iš tikrųjų gimė Filipinuose), o moterų turnyre tą pasiekti 2000 metais pavyko Mary Pierce.
8. Rekordininkai
Daugiausia moterų turnyre titulų iškovojusi tenisininkė yra Chris Evert, savo kolekcijoje turinti septynis „Roland Garros“ titulus. Vyrų turnyruose šiuo pasiekimu pasigirti gali geriausias Ispanijos tenisininkas Rafaelis Nadalis, kuris šiemet sieks iškovoti jubiliejinį – 10-ą – trofėjų.
9. 6 valandos ir 33 minutės
2004 metais prancūzai Arnauldas Clementas ir Fabrice’as Santoro padarė tai, kas ilgą ilgą laiką buvo laikoma ilgiausiu istorijoje teniso maču. Pirmame „Roland Garros“ etape šie du prancūzai kovėsi 6 valandas ir 33 minutes, o jų dvikova 6:4, 6:3, 6-7 (5:7), 3:6, 16:14 baigėsi F.Santoro pergale.
„Į krepšį šiandien įsidėjau vos vieną litrą vandens, – po pergalės išdžiūvusia burna kalbėjo F.Santoro. – Nesitikėjau, kad šis pragaras virs virš šešių valandų.“
Tiesa, po šešerių metų pirmoji JAV raketė Johnas Isneris ir šiemet Paryžiuje pirmame etape su Ričardu Berankiu kovosiantis Nicolasas Mahut Vimbldone trijų dienų laikotarpyje kovėsi 11 valandų ir 5 minutes.
10. Jaunieji čempionai
1989 metais „Roland Garros“ tiek vyrų, tiek moterų turnyro čempionams nebuvo net 18 metų. Tai vienatinis atvejis „Didžiojo kirčio“ istorijoje – to dar niekam nepavyko pakartoti. Tąkart Atvirojo Prancūzijos čempionato nugalėtojams Michaelui Changui ir Arantxai Sanchez Vicario tebuvo 17 metų.
