R.Berankis pripažįsta, kad tai padaryti be puikiai žaidusio porininko Teimurazo Gabašvilio būtų buvę neįmanoma.
„Jis tikrai žaidė labai gerai. Ir finale labai svarbiu momentu įmušė fantastinius kamuolius“, – prisimindamas lemiamą dvikovą dėl taurės kalbėjo R.Berankis.
Pradėjome jausti vien tik malonumą žaisdami. Jokių nervų, jokių įtampų ir tada gerai pavyko žaisti. Netgi finale nejautėme įtampos. Nusistatėme, kad bus kaip bus.
Lietuvis kartu su Rusijos atstovu sukūrė didžiulę staigmeną jau daugiau nei šimtą metų rengiamame Hjustono „Fayez Sarofim & Co. U.S. Men's Clay Court Championship“ turnyre, kai pakeliui į finalą nugalėjo čempionų titulą gynusius amerikiečius brolius Bobą ir Mike‘ą Bryanus, kurie yra dvejetų reitingo lyderiai. Lietuvo ir Rusijai atstovaujančio gruzino duetas iš varžybų eliminavo ir kitą garsią dvejetų porą.
Čempioniška R.Berankio ir T.Gabašvilio nuotrauka puikavosi ir pagrindiniame ATP puslapyje, šalia naujienų apie vestuves atšokusį Andy Murray, šalia Monte Karlo turnyrą pradedančių Novako Džokovičiaus ir Stano Wawrinkos.
Geriausias Lietuvos tenisininkas pripažįsta, kad tai viena įsimintiniausių jo karjeros akimirkų.
– Ričardai, ar galite papasakoti, kaip jaučiasi žmogus, pirmą kartą šalies istorijoje laimėjęs ATP serijos turnyrą?
– Emocijos puikios. Nors tai ir dvejetų turnyras, bet vis vien jausmas yra nerealus. Esu labai laimingas ir patenkintas pasiektu rezultatu. Pagaliau pavyko iškovoti ATP trofėjų. Daug džiaugsmo.
– Kas nulėmė tokį rezultatą? Su T.Gabašviliu esate vienetų žaidėjai, bet nugalėjote tituluočiausius dvejetų meistrus. Ar jūsų paties nenustebino tokia sėkmė?
– Kaip ir sakė Teimurazas, mes iškart po finalo dar ne visai suprantame, kaip mums tai pavyko padaryti.
Dabar, praėjus šiek tiek laiko, galiu pasakyti, kad mes tikrai puikiai jautėm vienas kitą. Pirmame mače keletą kartų mus nuo pralaimėjimo skyrė taškas. Bet vėliau mes įsižaidėm. Pradėjome jausti vien tik malonumą žaisdami. Jokių nervų, jokių įtampų ir tada gerai pavyko žaisti. Netgi finale nejautėme įtampos. Nusistatėme, kad bus kaip bus.
– Daugelis teniso aistruolių laukė pirmo jūsų ATP trofėjaus. Bet ar galima sakyti, kad pavyko laimėti ten, kur buvo galima mažiausiai tikėtis? Grunto danga, dvejetų varžybos, kuriose beveik nežaidžiat, broliai Bryanai...
– Taip. Sutinku (šypsosi). Ir dar pridurčiau, kad mes apskritai į jį patekome tik pakeitę žaisti negalėjusią žaidėjų porą. Su Teimurazu tik iš trenerių sužinojome, kad dalyvausime dvejetuose. Todėl tikėtis tikrai buvo sunku. Pavyko įveikti stipriausią porą pasaulyje. Nerealus jausmas ir džiaugsmas. Bet mes tikrai gerai žaidėme ir buvome verti to, ką pasiekėme.
Vakar su Teimurazu kalbėjome, kad tikrai pabandysime dažniau žaisti dvejetą kartu. Bet, žinoma, pagrindinis mūsų abiejų akcentas bus vienetų varžybos.
– T.Gabašvilio žaidimas finalo antrame sete buvo ypač svarbus ir daug nulėmė...
– Taip, mes antrame sete atsilikome 0:2 ir tada jis pataikė kelis fantastinius smūgius. Tikrai sužaidė nerealiai ir vietoje rezultato 0:3 jis tapo 1:2. Tada jau viską pabaigėme užtikrintai. Mes viso turnyro metu demonstravome lygų žaidimą. Kai reikėjo, patempdavome vienas kitą. Be Teimurazo aš dabar tikrai nesidžiaugčiau pirmu savo ATP trofėjumi. Aš jam esu labai dėkingas. Bet tai ir yra komandinis žaidimas. Tokie yra dvejetai. Laimėjome kartu.
– Po triumfo Hjustone ATP dvejetų reitinge pakilote per 331-ą vietą ir dabar esate 213-as. Gal ateityje daugiau bandysite dalyvauti ir tokiuose turnyruose?
– Kodėl gi ne? Vakar su Teimurazu kalbėjome, kad tikrai pabandysime dažniau žaisti dvejetą kartu. Bet, žinoma, pagrindinis mūsų abiejų akcentas bus vienetų varžybos.
– Ar daug teko sulaukti sveikinimų laimėjus pirmą ATP trofėjų karjeroje?
– Taip, tikrai daug. Ir noriu labai padėkoti žmonėms už tai. Dažnai pagalvoju, kad nesu vertas tokio didelio dėmesio. Toks didelis dėmesys. Mačiau, kad ir socialiniuose tinkluose žmonės džiaugėsi. Be galo smagu tai jausti ir džiaugtis kartu. Tikiuosi, kad ateityje dar bus ne viena tokia proga.
Taurės mes išvis negavome. Iškėlėme čempionų taurę po finalo ir palikome ją Hjustone. Patys gavome tokius auksinius medalius, kurie įteikiami čempionams.
– Bet į Lietuvą atvykote be čempiono taurės? Gal Teimurazas ją pasiėmė?
– Ne (juokiasi), taurės mes išvis negavome. Iškėlėme čempionų taurę po finalo ir palikome ją Hjustone. Patys gavome tokius auksinius medalius, kurie įteikiami čempionams.
Aš tokį turiu ir kai laimėjau „US Open“ jaunių turnyrą. Ant Hjustono taurės bus išgraviruoti mūsų vardai ir metai. Prieš mus buvo broliai Bryanai. Dabar būsime mes. Skamba neblogai (šypsosi).
– Kokie turnyrai bus toliau?
– Toliau bus Barselonos turnyras. Tada važiuosiu į Portugaliją ir vėl grįšiu į Ispaniją, kur ketinu dalyvauti Madrido „Masters“ turnyre. Tuomet Ženevos ir „Roland Garros“ Prancūzijoje.
