Geriausiu visų laikų planetos tenisininku laikomas šveicaras užaugo Bazelyje, kuriame daugiausiai laiko praleisdavo treniruodamasis grunto aikštelėse lauke. Jei ateidavo žiema, jaunuolis patraukdavo į uždaras patalpas, tačiau vis tiek ant oranžinio molio – Šveicarija negali pasigirti turinti daug kietos dangos aikštelių.
„Mano pirmasis „Challenger“ turnyras įvyko ant grunto, taip pat mačas, kuriame pirmąkart laimėjau, vyko ant grunto. Taigi pirma pasirodė gruntas“, – šmaikštavo Federeris.
Nepaisant ankstyvos draugystės su šia išskirtine danga, maestro pralaimėjo pirmuosius 11 ATP mačų ant grunto. Serija galiausiai nutrūko 2000-ųjų „Roland Garros“ turnyre, tačiau, kad tenisininkui pavyktų laimėti tą patį Prancūzijos atvirąjį čempionatą, laukti reikėjo žymiai ilgiau – tai įvyko 2009 metais.
Pats R.Federeris išsvajotą titulą Paryžiuje priskiria prie trijų svarbiausių karjeros trofėjų – pirmą kartą laimėto Vimbldono (2003) bei netikėto triumfo „Australian Open“ (2017) turnyre sugrįžus po traumos.
Dabar šveicaras jau kelias savaites pluša grunto aikštelėse bei nekantrauja pamatyti, kaip jo agresyvus žaidimas bei gera demonstruota forma Jungtinėse Amerikos Valstijose integruosis į visai kitokią, specifinę dangą.
O pirmasis tenisininko ėjimas – labai atsargus ir gerai apgalvotas. „Mutua Madrid Open“ kortai yra vieni greičiausių ant grunto, o pats turnyras įsikūręs vietoje, kuri yra apie 650 metrų virš jūros lygio.
Ruošdamasis naujam iššūkiui, šveicaras treniravosi netoli Kūro (Chur) miesto, kur sąlygos yra gan panašios Madridui – 572 metrai virš jūros lygio.
Atlikęs visus įmanomus namų darbus, R.Federeris nekantriai laukia pirmojo oficialaus sugrįžimo ant grunto nuo 2016-ųjų gegužės, kuomet dalyvavo „Masters“ turnyre Romoje.
Šveicarijos tenisininko, kurio pirmasis mačas Madride turėtų įvykti antradienį arba trečiadienį, pagrindinis tikslas yra sudalyvauti Prancūzijos atvirajame čempionate Paryžiuje, kuriame paskutinį kartą žaidė 2015 metais.
„Jaučiu, kad šiemet ant grunto žengiu be jokio spaudimo – juk, ką aš turiu prarasti? Nieko, – kalbėjo šveicaras. – Ant grunto nežaidžiau tris metus, todėl tikriausiai pirmą kartą atvykęs į Paryžių galiu sau pasakyti: „Pažiūrėkime, kaip viskas susiklostys“. Galbūt būtent tai ir leis pasiekti puikių rezultatų. O jeigu nepasiseks – nieko tokio, tai ne problema. Tuomet turėsiu daugiau laiko pasiruošti žolės sezonui“.
