„Buvau diskvalifikuotas be jokių įrodymų, – pasakojo D.Koellereris. – Aš bandžiau įrodyti savo tiesą teisme. Tam išleidau 180 tūkstančių dolerių ir pralaimėjau. ATP sugriovė mano gyvenimą.
Dingo viskas: namai, žmona ir vaikas. Buvau gilioje depresijoje. Jeigu vartoji neleistinus preparatus, tai tau atlieka tyrimus ir diskvalifikuoja trumpam laikui. Šiuo atveju jokie įrodymai nebuvo pateikti, o žaisti nebegali visą likusį gyvenimą.
ATP niekada nediskvalifikuotų Novako Džokovičiaus, Rogerio Federerio, Rafaelio Nadalio ar Andy Murray. Žinoma, nemanau, kad šie žaidėjai parduotų mačus. Tačiau neleisti jiems žaisti būtų ATP savižudybė. Geriausi žaidėjai yra nuo to apsaugoti. Jie paaukojo mane, kad parodytų kas gali nutikti.
Man buvo tris kartus pasiūlyta parduoti mačą, tačiau niekuomet to nedariau. Man yra siūlę 50 tūkstančių už pralaimėjimą Nikolajui Davydenko bei 100-ą tūkstančių už parduotą mačą Nicolasui Massu. Kortuose laužiau raketes ir elgiausi karštakošiškai, tačiau niekada nenusikaltau už aikštės ribų.
Rodžiau ir atskleidžiau jiems viską. Jie matė visas mano banko sąskaitas, sutartis bei paskolas. Atnešiau net savo močiutės užrašų knygutę, kurioje ji rašėsi visas savo išlaidas. Ji man padėjo mano karjeros pradžioje ir paskolino 25-is tūkstančius dolerių.
Lažybos, apskritai, turėtų būti pašalintos, bet žinau, kad to padaryti neįmanoma. Daugelio turnyrų rėmėjai yra lažybų kompanijos. Tai nešvaru. Tai korupcija. 2009-ais metais ATP man uždraudė sudaryti sutartį su lažybų kompanija, o po kelių mėnesių dalyvaudamas turnyre išvydau, kad ta pati organizacija remia turnyrą Linze. Ar tai teisinga?“
