60-ies metų krepšinio specialistas, atskleidė kokiam tenisininkui šiuo metu labiausiai simpatizuoja ir ką galvoja apie Ričardą Berankį.
J.Kazlauskas su deuce.lt sutiko pasidalinti mintimis apie žaidimą, kurį jis mėgsta ne tik žaisti, bet ir stebėti.
– Treneri, žinome apie Jūsų aistrą tenisui. Ką, po krepšinio, Jums reiškia ši sporto šaka? Kada prasidėjo pažintis su tenisu?
– Kai baigiau žaisti krepšinį, pradėjau žaisti tenisą. Tai buvo 1985-ieji metai. Vasarą turėdavau daug laiko. Pradėjau žaisti tenisą, kad kažkiek judėčiau. Galvoju, kad tenisas yra antroji mano sporto šaka po krepšinio, kurią labai pamėgau. Ir dabar galvoju, kad jeigu nebūtų krepšinio, būtų buvęs tenisas. Tik gaila, kad mano laiku tų ištakų Lietuvoje buvo labai mažai. Mažai aikštelių, mažai trenerių. Dabar viskas pagerėjo.
– Kaip susidomėjote šia sporto šaka?
– Kažkiek gal draugai sudomino, nes jie žaidė ir aš „užsikabinau“. Jie nebuvo profesionalūs tenisininkai, bet prijaučiantys ir šiaip, žinot, vasarą – malonu lauke, gera sporto šaka. Tai ir priviliojo.
– Žmonės kalba, kad dėl teniso ryžotės netgi nugaros operacijai, kad galėtumėte žaisti?
– Na, nėra čia tos teisybės. Problemų visi turime. Ir aš turėjau su nugara. Galvoju, kad tos problemos buvo dėl krepšinio, ne dėl teniso.
– Treneri, kas Jus labiausiai žavi tenise?
– Matot, krepšinyje išugdytas charakteris, kad tu negali pralaimėti. Ir kai nesitreniruoji profesionaliai, charakteriu vis vien negali pralaimėti, o tai labai brangiai kainuoja sveikatai. Žiūri, kad pulsas ima šokinėti labai aukštai. O tenise, gali laimėti, gali pralaimėti, tačiau žaisti vis tiek malonu.
– Labiau patinka žaisti vienetus ar dvejetus?
– Man dvejetų tenisas daug įdomiau. Vienetuose jau pritingiu kartais ir kankintis reikia. Didesnė aikštelė atima daugiau fizinių jėgų. Bėgiojimas ir visa kita. O dvejete daugiau priklauso, kaip supranti partnerį, kaip jį paremi ir taip toliau. Krepšinis yra komandinis žaidimas. Ir, pavyzdžiui, kai žaidi dvejetą irgi daug priklauso kaip supranti, jauti partnerį. Tai man yra malonu.
– Kaip galvojate, kur sportininkui tenka atlaikyti didesnį spaudimą? Tenise ar krepšinyje?
– Aš sau dažnai užduodu šį klausimą ir nerandu atsakymo. Kažkada, kažkas bandė suskaičiuoti, kuri sporto šaka sunkiausia, bet galvoju, kad aukštame lygyje visos yra sunkios. Visos yra sunkios ir fiziškai, ir psichologiškai. O lyginti skirtingus žaidimo lygius nebūtų teisinga. Aš niekada teniso nežaidžiau tokiame lygyje, kokiame žaidžiau krepšinį. Todėl, palyginti yra pakankamai sunku. Bet galvoju, kad tie krepšininkai, kurie žaidžia NBA, Eurolygoje, pasaulio ar Europos čempionatuose išsikrauna maksimaliai. Aš matau, kaip jiems reikia atsigauti. Ką daro mūsų daktarai, masažistai. Galvoju, kad ir tenise žmonės, kai ateina po įtemptų mačų, negali nusėdėti kėdėje. Aš galvoju, kad jeigu esi aukštame lygyje, tai visur yra sunku.
– Ar tenka stebėti Ričardą Berankį, jo žaidimą, rezultatus. Kokia Jūsų nuomonė apie šį sportininką?
– Nesu toks teniso specialistas, kad galėčiau reikšti savo nuomonę. Taip, žiūrėjau kelis mačus, kai Lietuvos rinktinė žaidė Daviso taurės varžybose. Ir šiaip mėgstu tenisą pasižiūrėti. Dabartinis mano favoritas yra Rogeris Federeris. Ankščiau buvo Andre Agassis, Pete‘as Samprasas. Bet mielai pasižiūriu ir lietuvių kovas.
– Nemažai diskutuojama, kokia yra Ričardo tikroji vieta pasaulio reitinge. Vieni sako, kad jis nevertas būti šimtuke, kiti 50-uke. Kiti galvoja kad jis jau seniai turėjo būti tarp 50-ies geriausių. Ką galvojate Jūs?
– Iš karto atsakysiu. Nenoriu nusikalbėti, nes tikrai nesu specialistas. O tie, kurie sako, kad jam trūksta fizinio pajėgumo, tai paimkim Michaelą Changą ar dar kažkokį panašų žaidėją.
Aš galvoju, kad viskas yra pasiekiama. Bet tikrai nesu toks specialistas, kad imčiau dabar čia pasakoti, ką vienas ar kitas tenisininkas gali pasiekti. Aš gal dar teisingai raketės nemoku laikyti, o jau pradėsiu mokyti kitus.
– Kaip dažnai paimate raketę į rankas?
– Pats blogiausias dalykas būna, kai jau galvoju, kad savo lygyje, pabrėžiu, savo lygyje, pradedu žaisti normaliai, tada atsiranda kažkoks darbas ir aš turiu išvykti ir kokius metus, kitus praleisti. Bet ateina kažkoks periodas, kaip dabar, ir vėl žaidi pakankamai dažnai. Šiuo metu stengiuosi tenisą pažaisti du ar tris kartus per savaitę.
– Du trys kartai per savaitę tai visai neblogai...
– Plius dar rytais einu pasportuoti fiziškai, tai tikrai visai neblogai (juokiasi).
– Su kuo dažniausiai žaidžiate poroje?
– Čia jau kaip išeina. Turime labai platų džentelmenų būrį, turim trenerį, kuris suskirsto, kai ateinam žaisti. Niekas nežino, kas su kuo žais. Būna visiems siurprizas. Įvairiausios poros, įvairiausi variantai.
– O kas tas treneris yra?
– Romas Paulauskas
– Turite dvi anūkes ir anūką. Jeigu jie norėtų sportuoti, ką Jūs jiems pasiūlytumėte? Krepšinį ar tenisą?
– Pirmiausia ir svarbiausia, reikia tėvams suprasti, ko vaikas nori ir į ką yra linkęs. Nežinau nieko, kas per jėgą kažką pasiekė ir padarė. Suprasti ir yra sunkiausia. Ir krepšinyje tas pats. Tėvai atveda 20 vaikų ir kiekvienas iš tų 20-ies turi būti Arvydas Sabonis arba Šarūnas Marčiulionis. Bet jeigu tai būtų taip paprasta, įsivaizduokit, kiek mes užaugintume Sabonių, Marčiulionių, Berankių, Federerių ar dar kažko.
– Tenisas reikalauja mokėjimo. Taip paprastai nepaimsi ir nepradėsi mosikuoti rakete. Mėgėjai susiduria su nemažai sunkumų. Koks elementas Jums sunkiausiai pasiduoda?
– (juokiasi) Tikrai neturiu geriausio. Galbūt, mano visi daugiau į prastumą (juokiasi).
– Nes šiaip sakoma, kad statistiškai, mėgėjams sunkiausiai pasiduoda „backhandas“ ir padavimas...
– Na vis tiek, aš kažkiek esu aukštesnis, tai man tas padavimas nėra jau taip blogai (juokiasi).
– Iš Jūsų žodžių jau buvo galima suprasti, kad palaikote ir žavitės Rogerio Federerio žaidimu?
– Taip, aš žaviuosi jo pasiekimais. Man patinka jo stilius. Lengvas, žaismingas stilius. Tikrai. Sakau, anksčiau žavėjausi A.Agassiu, P.Samprasu. Dabar R.Federeriu. Norėtųsi jį matyti vėl pirmą, bet, kad Novakas Džokovičius labai stiprus.
– Kaip manot, ar gali dar R.Federeris laimėti „Didžiojo kirčio“ turnyrą arba pakilti į pirmą vietą pasaulio reitinge?
– Atsimenat, kaip A.Agassis buvo nukritęs? Iš šimtuko buvo iškritęs ir grįžo į pirmą poziciją. Viskas įmanoma. Tik suprantat, kai užsidirbi tiek pinigų, kai prisirašai tiek sutarčių, kai laimi tiek turnyrų, kiekvieną kartą save motyvuoti yra vis sunkiau. Aš galvoju, kad čia yra pagrindinis dalykas. O žaidžiančio prieš R.Federerį motyvuoti nereikia. Jis yra motyvacija. R.Federeris kiekvieną dieną susitinka su nauju iššūkiu. Jam save reikia priversti. O tai nėra taip paprasta.
