Taigi, kas paskatina mažuosius paimti į rankas teniso raketę?
Vienas geriausių Lietuvoje teniso trenerių Remigijus Balžekas sako, jog dažniausiai vaikai ateina iš tokių šeimų, kuriose aktyvų gyvenimo būdą propaguoja ir patys tėvai.
„Ateina labai daug vaikų, kurių ir tėvai žaidžia tenisą, mėgsta sportuoti, tų paprastai ir atžalos mėgsta tiek tenisą, tiek kitas sporto šakas.“ Kita priežastis, trenerio teigimu, yra teniso patrauklumas. „Ne visi mėgsta komandinius sportus, nemėgsta stumdytis ir panašiai, o tenise reikia vienam viską daryti, viską galvoti – galbūt dėl to susižavi“, – svarsto R.Balžekas.
Ne paslaptis, jog tenisas yra labai kultūringa sporto šaka. Tą patvirtina ir R.Balžekas: „Vaikai bendrauja tarpusavyje, dalyvauja įvairiuose turnyruose, su kitų šalių vaikais susidraugauja – labai platus veiklos spektras.“
O teniso kortuose necenzūrinių žodžių naudojimas, pykčio parodymas ir kitoks neetiškas elgesys baudžiamas didelėmis baudomis. Jauniesiems teniso žaidėjams šis aspektas nėra toks aktualus, tačiau aukščiausio lygio žaidėjai, kurie kaunasi dėl įspūdingų apdovanojimų, neretai lemiamų momentų metu neišlaiko šaltų nervų ir jiems tenka mokėti net ir kelis tūkstančius eurų siekiančias baudas.
Nors, atrodo, Lietuvoje sporto pasaulį yra pavergę aukštaūgiai oranžinio kamuolio meistrai, R.Balžekas teigia, kad yra nemažai talentingų ir gabių tenisui vaikų. Anot jo, vaikų laukia didelis ir juodas darbas, nors ir ne visi į kortus ateina siekdami tapti aukščiausio lygio žaidėjais, tačiau tie, kurie tokių tikslų turi, jaučia palaikymą tiek iš trenerių, tiek iš šeimos.
Neužtenka vaikui įbrukti į rankas raketę ir liepti eiti žaisti. Jaunimas į teniso aikštes eina savo noru – kai kurie, tiesa, šiek tiek paskatinti tėvų. Be vaiko noro ir šeimos finansinių galimybių egzistuoja ir gero trenerio faktorius bei tėvų požiūris į vaiką, jo galimybes teniso korte.
Pavyzdžiui, Teniso klube „Tennis & More“ grupinė treniruotė vaikui kainuoja 45 Eur. Keturios treniruotės per savaitę – 135 Eur. Nemaži pinigai, atsižvelgiant į tai, kad norint pasiekti geriausių rezultatų vaikai treniruojasi nuo pat mažų dienų ir ne kartą per savaitę. Taip pat dar galima pridėti išlaidas sportinei aprangai, įrangai (raketės, kamuoliukai, krepšiai ir pan.) Raketės gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki 100 Eur. Dažniausiai jų įsigyjama ne po vieną – pakeitimui, bei atsižvelgiama į tai, ant kokios dangos žaidžiama. Talentas – brangus dalykas, tačiau jo ugdymas kainuoja dar daugiau.
Krepšinio ir teniso negalima lyginti, įsitikinęs treneris. „Krepšinio ir tradicijos visai kitos, labai daug mokyklų, trenerių, žvaigždžių išaugę per ilgus ilgus metus – tai duoda savo vaisių.“ Nieko nestebina, jog krepšininkai ar kitų sporto šakų atstovai yra populiaresni, demonstruoja geresnius rezultatus bei sulaukia daugiau finansinės paramos. „Tenisas yra nepelnytai ir nepagrįstai nefinansuojamas. Tai yra viena iš populiariausių sporto šakų pasaulyje ir į jį užsienyje investuojama labai daug pinigų“, – nuoskaudos neslepia R.Balžekas.
Vienas geriausių Lietuvoje teniso trenerių Remigijus Balžekas sako, jog dažniausiai vaikai ateina iš tokių šeimų, kuriose aktyvų gyvenimo būdą propaguoja ir patys tėvai.
O Lietuvoje tenisą tiek mėgėjiškai, tiek profesionaliai žaidžiantys žmonės daugiau investuoja į teniso erdves neretai palikdami žaidimui antraeilį vaidmenį. Dėl šios priežasties ir tėvams brangu leisti savo vaikus į šį sportą. „Manau, kad ateityje pasikeis toks požiūris į šią sporto šaką“, – viliasi treneris.
Tiesa, ne visi siekia tapti teniso asais ir kai kuriems užtenka kelių mėnesių treniruočių, kad galėtų laisvai atmušti kamuoliuką per daug nesijaudindami dėl rezultatų. Teniso kortų nuoma gali kainuoti nuo 8 iki 18 Eur/val. Kaina priklauso nuo to, kuriuo paros metu pageidaujama nuoma bei nuo korto tipo bei dangos. Sunku būtų treniruotis žiemą po atviru dangumi. O lauko teniso treniruotės vasarai atitinkamai gali atsieiti nuo 339 iki 719 Eur. Kaina svyruoja, priklausomai nuo to, grupėje treniruosis 2 ar 4 asmenys bei koks bus treniruočių laikotarpis.
R.Balžeko teigimu, sąlygos Lietuvoje sportuoti yra idealios. Turime ir atvirų, ir uždarų teniso kortų bei aikštynų. Žinoma, kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, tokių erdvių yra daug daugiau, tačiau problemą teniso specialistas įžvelgia ir kitur: „Turi būti labai geras trenerių darbas, rėmėjų, čia visas kompleksas, ne vien vaiko gabumai viską lemia.“
Bene opiausias teniso padėties aspektas Lietuvoje – nepakankamas dėmesys šiam sportui. Užsienio šalyse sporto federacijos yra daug turtingesnės, sugeba finansuoti pačius gabiausius savo šalies sportininkus. „Pas mus pažiūrėjus į tą finansavimą tai verkti norisi – tai ne pagalba sportui“, – sako R.Balžekas.
Nors treneris teigia, kad sąlygos sportuoti mūsų šalyje puikios, tačiau čia dera atsižvelgti ir apsvarstyti finansinį pajėgumą. Jeigu finansiniai ištekliai nėra stipriai apriboti, tuomet sąlygos tikrai gali būti idealios. Vien, pavyzdžiui, Vilniuje yra maždaug 28 įvairūs veikiantys (bent faktiškai) teniso kortai. Iš jų 23 mokami. Tiesa, dėl kai kurių nemokamų kortų tinkamumo kyla abejonės. Nebent nubrėžtas linijas ant asfalto galima laikyti teniso kortu. Baisu ir koją kelti būtų į tokią aikštelę.
Kitas minėtasis komplekso aspektas – rėmėjai. Tenisas Lietuvoje iš reklamos ar rėmėjų gauna nepalyginamai mažai lėšų. „Tenisas, turint omenyje profesionalų arba būtent vaikų sportą, manau, kad negauna nieko“, – sako treneris. Nors verta pažymėti, jog mėgėjų tenisas šalyje yra išvystytas tikrai gerai – vyksta daug turnyrų, renginių. „Tie patys verslininkai žaidžia ir finansuoja tuos turnyrus, bet vaikų sportas yra užmirštas ir šiuo metu yra labai prasto lygio“, – mano jis.
Lietuvoje vykę „Davis Cup“ turnyrai pritraukė nemažai tenisui neabejingų žmonių, tačiau komandos lygis nėra pats aukščiausias, todėl natūralu, kad nesutraukia tiek žiūrovų, kiek norėtųsi. „Vienas Berankis irgi negali pritraukti žiūrovų tiek daug, o kiti komandos nariai, jie vis tiek palyginti silpnesni.“ R.Balžekas ateities perspektyvas stengiasi įžvelgti kiek galima šviesesnes ir viliasi, jog ateityje bus daugiau aukšto lygio žaidėjų, o tuomet ir žiūrovų arenose apsilankys daugiau.
Turime gabių tenisui vaikų, tačiau kito Ričardo Berankio, panašu, kad teks palaukti.
„Buvome įrodę, kad lietuvis gali tapti Pasaulio jaunių čempionu, patekti į geriausių tenisininkų 100-uką bei 50-uką, tačiau valdžios požiūris nesikeičia“, – sako R.Balžekas. Anot jo, tai parodo, jog šalyje trūksta progresyvaus mąstymo, pastebimas sustabarėjimas, didesnis dėmesys skiriamas kitoms sporto šakoms. Treneris patikina nenorintis peikti valdžios ir per daug neišsiplečia, tačiau prideda, jog akivaizdu, kad kažkas yra daroma ne taip.
