Ramūnas Grušas, LTS prezidentas, sako, kad projektu iš esmės siekiama dviejų tikslų.
„Mes norime priartinti Lietuvos regionų teniso klubus prie mokyklų ir darželių bei atrasti tuos žmones mokymo įstaigose ir teniso klubuose, kurie sugebėtų pamatyti mūsų sporto šaka susižavėjusius vaikus ir suteikti jiems elementariausius teniso pradmenis. Be to, šis projektas – pagalba mūsų teniso treneriams ar norintiems jais tapti”, – teigia R.Grušas.
Vilniuje kartą jau apsilankęs B.Pestre į Lietuvą iki metų pabaigos atvyks dar penkis sykius. Vasarą jis dalyvaus nacionalinėje pajėgiausių Lietuvos dešimtmečių ir dvylikamečių teniso stovykloje, o rudenį, kartu su projekto komanda, po savaitę jis praleis su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių teniso klubų ir mokyklų treneriais bei vaikais.
„Sulaukęs ITF pasiūlymo padirbėti su Lietuvos teniso žmonėmis ilgai nedvejojau. Esu pratęs dalintis patirtimi su treneriais trumpesniuose renginiuose – dieną ar dvi trunkančiose konferencijose. Čia gi bus ilgalaikis projektas, vadinasi mes turėsime visas galimybes padaryti pokytį, pakeisti sistemą, o galbūt net ir padėti žengti pirmus žingsnius į teniso kortą būsimoms teniso žvaigždėms”, – įsitikinęs B.Pestre.
Anot jo, panašus projektas vykdomas ir Prancūzijoje, kur tenisas yra antroji sporto šaka pagal populiarumą ir masiškumą. „Mano šalyje yra daugiau kaip 300 tūkstančių tenisą žaidžiančių dešimtmečių, nemaža dalis iš jų į tenisą atėjo per panašų projektą. Jame dalyvauja turbūt du trečdaliai šalies klubų. Žinoma, Prancūzijos ir Lietuvos situacijos yra labai skirtingos, tačiau tam tikros taisyklės gali būti perkeltos. Pavyzdžiui, yra labai svarbu atrasti tuos žmones, kurie mylėtų tenisą patys ir šią savo aistrą sugebėtų perduoti vaikams”.
Paklaustas ar, sakykime, fizinio lavinimo mokytojas gali tapti geru teniso treneriu, B.Pestre sako, kad to galbūt ir nereikia – pakanka suteikti jam pagrindus.
„Tenisas turi specifikos. Nors tai techniškai pakankamai sudėtinga sporto šaka, visgi šiuolaikinės treniruočių metodikos leidžia vaikams pakankamai greitai perprasti techninius niuansus ir dalykus. Kalbu apie specialias vaikų raketes, skirtingų spalvų ir svorio kamuoliukus, mažus kortus, žemesnius tinklus. Teniso treniruotės, net ir pačioje kelio pradžioje, tikrai gali būti labai dinamiškos ir įdomios. O vaikams juk tik to ir tereikia!”, – pasakoja Prancūzijos specialistas.
Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai turi pakankamai stiprias teniso mokyklas. Kodėl projekto įgyvendinimui pasirinkti būtent šie miestai?
„Visų pirma čia yra reikiama infrastruktūra – teniso kortai, klubai, žmonės. Tačiau tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, Šiauliuose dirbsime tik su šiauliečiais, o Kaune – tik su kauniečiais. Specialiai išskirstėme Lietuvą į regionus. Tai reiškia, kad į Šiaulius taip pat kviesime klubus ir trenerius iš Radviliškio, Telšių, Panevėžio, o Kaune tikimės pamatyti žmones iš Kėdainių, Jonavos, Druskininkų, Marijampolės, Alytaus”, – aiškina B.Pestre.
Atsisveikinant pasidomėjus, ką Lietuva turi padaryti, kad išaugintų Didžiojo kirčio turnyro nugalėtoją, prancūzas nusišypso. „Visų pirma, laikyti sugniaužtus kumščius. Ir sunkiai dirbti ieškant teniso apsėstų penkiamečių ar šešiamečių. Ne tik didžiuosiuose šalies miestuose. Tai vienintelis kelias į sėkmę, nors ir ne universali sėkmės formulė. Turime suvokti, kad konkurencija šioje sporto šakoje yra milžiniška. Ta pati Prancūzija savo Didžiojo kirčio čempiono laukia jau daugiau nei 30 metų”, – teigia treneris.
