2016 metais L.Mugevičius žaidė geriausią savo karjeros sezoną. Kylanti Lietuvos teniso žvaigždė laimėjo „Futures“ serijos turnyrus Sakartvele ir Ukrainoje bei prasimušė į geriausiųjų tenisininkų 400-uką pasauliniame ATP reitinge.
40 tūkst. JAV dolerių kortuose uždirbęs tenisininkas puikiai prisimena, kada pasirodė sunkios traumos ženklai.
2016-ųjų lapkritį L.Mugevičius dalyvavo turnyre Tunise, kai naktį pabudęs pajuto riešo skausmus. Jie nesibaigia iki šiol.
Pirma trauma nieko labai bloga nežadėjo. Tenisininkas 2017 metų pradžioje užkopė iki aukščiausios karjeroje – 390-osios – vietos ATP reitinge, o balandžio mėnesį net per skausmus šventė dramatišką pergalę Daviso taurėje.
Tada be Ričardo Berankio žaidusi Lietuvos teniso rinktinė, kuriai vadovavo Luko tėvas Rimvydas, sugebėjo 3:2 nugalėti Sakartvelą, o Lukas po keturių setų kovos iškovojo lemiamą pergalę, kurią tada pavadino savo karjeros maču.
Tačiau po to viskas ritosi žemyn ir 2017 metus L.Mugevičius baigė tik 1329 reitingo vietoje.
Pusantrų metų po pirmosios riešo operacijos nežaidęs tenisininkas sugrįžo praėjusių metų pabaigoje, bet skausmai niekur nebuvo dingę.
Prieš eilinį vizitą pas gydytoją L.Mugevičius papasakojo apie sunkiausią laikotarpį savo karjeroje ir optimistinę ateitį.
– 2018 metų antroje pusėje sugrįžote po traumos ir žaidėte. Kaip pavyko užbaigti sezoną?
– Aš bandžiau žaisti, bet nebuvo nė dienos, nė valandos, kad žaisčiau be skausmo. Visi mačai buvo per nežmonišką skausmą. Tiesiog nebebuvo prasmės leisti tuos nuskausminamuosius pastoviai.
Prieš dvi savaites buvo atlikta antra to paties riešo operacija. Dėl to viskas ir stoja. Pirmą operaciją turėjau prieš pusantrų metų, bet nė kiek nebuvo pagerėję, net pablogėjo. Buvo tokie skausmai, kurių nebeįmanoma kentėti. Nebuvo kur dėtis, teko darytis antrą operaciją.
- Kokios gydytojų prognozės šįkart? Ar galėsite žaisti be skausmų?
– Šį kartą sako, kad viskas bus tvarkoje. Aišku, nesinori prisikalbėti, bet dabar jau galiu judinti riešą, laikyti raketę, vyksta reabilitacija. Labai gražiai viskas atrodo. Reikia tikėtis, kad viskas bus gerai.
– Kiek jau laiko jus vargina šita trauma?
– Viskas prasidėjo nuo 2016 metų lapkričio mėnesio, kai aš sužaidžiau vieną iš geresnių savo sezonų. Po mačo turnyre Tunise naktį pabudau jausdamas, kad man skauda riešą, ir nuo to laiko tas skausmas ir nepraėjo. Labai gaila, kad būtent tokiu metu ji atsirado. Tada galėjau dar pusę metų žaisti neaugindamas taškų, buvo įmanoma dar nemažai palypėti ATP reitinge. Taip jau išėjo.
– Kokį psichologinį smūgį patyrėte, kai būnant aukščiausiame karjeros taške smogė tokia rimta trauma?
– Buvo labai labai sunku. Iš pradžių atrodė, kad gal čia greitai viskas praeis. Viskas neatrodė taip baisiai. Bet vėliau buvo labai labai sunku... Ir dabar negaliu pasakyti, kad yra labai lengva, bet ačiū Dievui, kad viskas jau gerėja. Medikai tikina, kad viskas bus gerai. Bent kažkiek viskas pozityviau.
– Kodėl nepavyko pirma operacija?
– Sunku pasakyti. Nežinau, kiek čia tų medikų Europoje apvažiavau – ir Vokietijoje, ir Čekijoje, ir kur tik nebuvau. Sako, kad gal po operacijos buvo kažkas ne iki galo padaryta. Faktas, kad jau nebebuvo kitos išeities, tik antra operacija. Išbandyta buvo viskas.
– Kaip manote, kada būsite pasirengęs vėl žaisti?
– Sunku pasakyti. Po antros operacijos nebuvo nei jokio gipso, nei metalų, kurie buvo po pirmos operacijos. Čia buvo daugiau toks pravalymas. Jau dabar ta ranka neblogai atrodo, tai planuoju netrukus žengti ir į aikštę.
– Artėja ir Daviso taurės akistata su Maroku. Ar manote, kad būsite jai pasirengęs?
– Labai norėčiau ir manau, kad planuoju. Tik gal nereikia prisišnekėti. Labai norėčiau spėti atsigauti.
– Dvejus metus kenčiant skausmą, tikriausiai, aplanko visokios mintys. Ar nepagalvojote apie karjeros pabaigą?
– Žinoma, kai iškrenti tokiam laikui, tai savaime aišku, kad apie tai pagalvoji. O jeigu nebeatsigausi? Ką reikės daryti? Buvo visokių minčių. Negaliu meluoti. Bet kažkaip daugiau buvo pozityvesnių minčių. Tikėjau, kad jeigu toliau dirbsiu, viskas bus gerai.