Tenisas tapo rimtu konkurentu kitoms sporto šakoms. Per televiziją jį žiūri daugybė žmonių, nors progų buvo tikrai nedaug. „Davis Cup“ mes nugalėjome teniso gimtinę Angliją ir vos nepakliuvom į aukštesnę grupę. Berankio pergales ir pralaimėjimus komentuoja daugybė skaitytojų internetiniuose portaluose. Teniso aikštelių mėgėjams pažaisti jau tenka ieškoti mokyklose, nors dar prieš kelerius metus tai daugiau buvo tarsi koks prestižinis pasiturinčių mėgėjų sportas.
Galų gale tai, kad „MG Baltic“ pastatyta arena yra pelningas sporto kompleksas – didelis šių sportininkų nuopelnas. Žinoma, lyderiu išlieka Berankis, nes jis jau buvo šimtuke, jau dalyvavo keliuose „Grand Slam“ turnyruose, jis išties – PIRMOJI TIKRA TENISO ŽVAIGŽDĖ LIETUVOJE.
Teniso istorija greičiausiai jau bet kuriuo atveju bus skaičiuojama nuo jo – nuo pirmo tenisininko, įrašiusio Lietuvą į šio sporto istoriją. Nors kol kas paraštėse, bet gal tik kol kas (suprantama, apie Vitą Gerulaitį mes nepamiršome, tačiau visi supranta, kad jis atstovavo ne Lietuvai). Tačiau net ir nebūnant dideliu specialistu matyti, kaip puikiai progresuoja Laurynas Grigelis. Išties, juk trūksta kelių šimtų taškų ir jie bus jau šalia. Ir smagiausia tai, kad Grigelio puikus progresas tarsi suteikia viltį, kad Berankio fenomenas nėra atsitiktinis, kad tai – tendencija, kad tai – tikroji teniso revoliucija ir proveržis.
Dabar apie šį istorinį mačą. Jau dabar teniso mėgėjai klausinėja, iš kur gauti kvietimus. Ar tai ne ženklas? Kvietimų nori ir žmonės, niekada nelaikę rankose raketės. Ar labai daug kas veržiasi į krepšinio ar futbolo vietinių komandų draugišką mačą? Žinoma, čia kita specifika, bet... O mačas tikrai turėtų būti įdomus. Daug kas kalba, kad Laurynas turi daugiau potencijos ir jo žaidimas įvairesnis, kiti sako, kad jis net neturėjo, kur pasitikrinti ir kad jų nelabai dar galima lyginti, kad jis vis tik kol kas dar kitame, kiek žemesniame, lygyje nei Ričardas.
Žinoma, spekuliacijoms čia vietos apstu. Ir nieko nebus galima pasakyti ir iš būsimo mačo, tačiau jei vyrai žais nuoširdžiai, bus labai įdomu. Žinoma, Ričardui sunkiau – jis tarsi turėtų apginti pirmos Lietuvos raketės vardą. Štai dėl to ir nesinorėtų atsargių rungtynių, tokių „itin draugiškų“, po kurių – kas belaimėtų – sakytume „ai, atėjo, pažaidė ir išėjo“. Tikėkimės, kad rungtynės bus ne tik laisvos ir su polėkiu, bet ir su atsakomybe prieš tikrai ištikimus ir aistringus gerbėjus.
