Būdamas penkerių metų D.Haggerty pirmą kartą paėmė teniso raketę ir nepaleidžia jos iki dabar.
Sykį per savaitę tenisą žaidžiantis amerikietis turi daug platesnių pareigų – po trijų dešimtmečių rakečių gamybos ir pardavimų industrijoje buvęs JAV teniso federacijos vadovas nuo 2015 metų vadovauja vienai populiariausių sporto šakų planetoje.
Praėjusį rugsėjį D.Haggerty perrinktas naujai kadencijai ir Tarptautinei teniso federacijai (ITF) vadovaus iki 2023 metų.
Tai šis sporto valdininkas perkonstravo Daviso taurės varžybas, drauge su į tenisą investavusia „Barcelona“ futbolo žvaigždės Gerrardo Pique vadovaujama bendrove „Kosmos“ geriausias pasaulio rinktines pirmą kartą subūręs į vieną finalinį turnyrą Madride, kai anksčiau geriausios teniso komandos kovojo pavienėse dvikovose kelis kartus per metus.
Ir lietuviai patenkinti permainomis – dideli teniso turnyrai Lietuvoje jau matomi horizonte, o finansinis postūmis vadovaujant D.Haggerty juntamas didesnis nei bet kada anksčiau.
Antradienį pasaulio tenisui vadovaujantis amerikietis Lietuvos teniso sąjungos surengtoje šventėje sveikino mūsų šalį su teniso mūsų šalyje 100-mečio minėjimu, spaudė ranką Laurynui Grigeliui – per 50 mačų rinktinėje sužaidusiam tenisininkui, taip pat susipažino su Ričardu Berankiu – geriausiu šalies teniso žaidėju, kuris lyg tyčia tą pačią dieną paleido ir kritikos strėlę ITF adresu.
Po susitikimo su šalies sporto vadovais ir žvalgybų SEB teniso arenoje, prieš iškeliaudamas iš Lietuvos trečiadienį, D.Haggerty prisėdo pasikalbėti su 15min apie Lietuvos ir pasaulio teniso aktualijas.
– Stebėdamas greta vykstančias jaunų Lietuvos tenisininkų treniruotes prisimenate, kaip pats įsitraukėte į šią sporto šaką? – 15min paklausė D.Haggerty.
– Pradėjau žaisti būdamas penkerių. Mano tėvas buvo treneris, jis dirbo mokykloje. Pradėjus žaisti taip anksti tenisas greitai tapo mano gyvenimu.
Dalyvavau jaunimo turnyruose, tarptautinėse varžybose, įstojau į universitetą ir gavau stipendiją kaip teniso žaidėjas. Paskui iškeliavau į Europą, į Nyderlandus, bet profesionaliai žaisti man nesisekė taip gerai kaip norėjau. Tad pradėjau dirbti tenise, „Prince Tennis“ kompanijoje. Jungtinėse Valstijose įsitraukiau į JAV teniso federaciją, o paskui ir į Tarptautinės federacijos veiklą. Tenisas man – visas gyvenimas.
– Pirmą kartą lankotės Lietuvoje. Ką žinojote apie mūsų šalį, jei dar neliestume teniso temos?
– Ne tiek daug, kiek norėjau žinoti. Bet žinau jūsų šalies istoriją, kovą už Nepriklausomybę po Pirmojo pasaulinio karo, apie okupaciją po Antrojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės atkūrimą.
Jau spėjau pajausti, kad jūsų maistas įdomus, o žmonės itin draugiški. Jaučiuosi čia priimtas labai svetingai ir tikiuosi, kad čia lankausi ne paskutinį kartą.
Taip pat esu girdėjęs apie jūsų sportininkus. Žinau, kad turite stiprių lengvaatlečių, plaukikų ir irkluotojų, taip pat NBA žaidėjų.
Be to, Vitas Gerulaitis kilęs iš Lietuvos. Man jis buvo vienas didžiausių herojų tenise. Jis padėjo vystytis JAV tenisui, bet žinojome apie jo ryšį su Lietuva.
– Tarptautinė teniso federacija vienija 211 nacionalinių sąjungų. Kurioje vietoje matote Lietuvą?
– Man patiko čia pamatyta teniso arena. Atvykau čia ir dėl 100-mečio jubiliejaus jūsų šalies teniso – tai svarbi kelio žymė, nes nedaug Europos šalių gali didžiuotis tokia sukaktimi.
– Tačiau Lietuva neturi daug teniso arenų ir aikštynų, vaikams ir teniso mėgėjams tai vis dar yra brangus sportas.
– Vienas mano vizito tikslų buvo susitikti su sporto politikos atstovais ir aptarti galimybes pastatyti daugiau tokių pastatų, kaip SEB arena Vilniuje. Tokių arenų reikėtų ir kituose regionuose, būtų gerai, kad valdžios atstovai padėtų skiriant sklypus naujiems pastatams ir pasidalytų finansine našta su privačiais investuotojais.
Dėl oro sąlygų jūsų šalyje tenisui parankiausios yra uždaros arenos. Esame SEB arenoje, kuri yra fantastiška vieta žaisti tenisą. Bet tokių vietų reikėtų daugiau.
– Esate matęs žaidžiantį mūsų geriausią tenisininką Ričardą Berankį?
– Esu stebėjęs jį „Grand Slam“ turnyruose, po kuriuos keliauju, taip pat Daviso taurės varžybose. Iki šiol nebuvau jo sutikęs akis į akį, bet pagaliau turėjau progą susipažinti antradienio vakarą per Lietuvos teniso 100-mečio minėjimo šventę.
Jis žaidė 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, o aš tikiuosi, kad jis pateks ir į Tokijo olimpines žaidynes kitais metais. O dabar artimiausiu metu, matyt, jį pamatysiu per „Australia Open“ turnyrą kitų metų pradžioje.
– Esate iš JAV, kuri turi daug stiprių teniso žaidėjų, bet žvaigždžių išauga ir mažesnėse valstybėse, tokiose kaip Serbija ar Kroatija, taip pat Latvija ar Estija. Ką reikėtų padaryti Lietuvai, kad išugdytume daugiau pirmojo šimtuko žaidėjų, o ne vienintelį R.Berankį?
– Jums reikia dirbti keliomis kryptimis.
Pirmiausia, kai žiūriu į Lietuvą, matau, kad reikia teniso bazių, tiesiog vietų, kuriose būtų žaidžiamas tenisas.
Antra, jums reikia teniso trenerių. Šiandien kaip tik vyko trenerių seminaras, 25 lietuviai treneriai keitėsi informacija ir tobulino žinias – visa tai labai svarbu. Reikia geriausių trenerių, kad išugdytų žvaigždes.
Trečia, teniso programos, kurioje apimtų ir pačio jauniausio amžiaus tenisininkus, tarp jų ir mokyklų, ir vaikų darželių auklėtinius. Turite vieną pirmojo šimtuko žaidėją, bet turint tūkstantį tenisą žaidžiančių vaikų yra didesnė galimybė sulaukti naujos žvaigždės.
Svarbu ir nacionalinės varžybos, turnyrai – pradžiai jaunimo, o paskui ir suaugusių.
Reikėtų tarptautinio turnyro su 15–25 tūkst. dolerių priziniu fondu, galbūt ateityje tai išaugtų iki ATP ar WTA serijos turnyro. Visa tam reikia laiko.
Gera žinia, kad Latvijoje ir Estijoje, kur panašios sąlygos ir panašus klimatas, iškilo stiprių žaidėjų. Jos gali, tai galite ir jūs. Ričardas Berankis gali, tai ir daugiau lietuvių gali – jaunus žaidėjus tai turi įkvėpti.
– Iki šiol Lietuvoje nebuvo didelių teniso turnyrų, išskyrus Daviso taurės varžybas ir „Futures“ (žemiausio reitingo) turnyrų Bernardinų aikštynuose. Ar Lietuvoje brandinama idėja surengti „Challenger“ serijos turnyrą yra teisinga? Gal išmintingiau jėgas ir finansus nukreipti jaunų žaidėjų ugdymui?
– Žinote, tai tarsi kulinarinio šedevro receptas – gardžiam skoniui reikia daugiau sudedamųjų dalių.
Moterų Federacijų teniso varžybos, kuriose dalyvaus 28 komandos, atkreips dėmesį mergaičių ir merginų (kitų metų birželį SEB arenoje vyks FedCup, neoficialaus komandinio moterų teniso pasaulio čempionato, trečios grupės Europos–Afrikos varžybos). Svarbu sutraukti moterų žaidėjų.
Kovo mėnesį čia atvyks Portugalijos vyrų teniso rinktinė Daviso taurės varžyboms.
Kalbama apie „Challenger“ teniso turnyrą spalį. Su Lietuvos teniso sąjungos prezidentu (Ramūnu Grušu) kalbėjome apie 25 tūkst. dolerių turnyrą. Tokių varžybų reikia, nes reikia gero lygio pavyzdžių. Reikia įkvėpimo, tad turi būtų įvairių ingredientų kombinacija. Lietuvos teniso sąjunga turi gerų idėjų, galima pasitelkti strategiją iš kitų patirčių ir pinigus panaudoti išmintingai, kad pasiektumėte geriausią rezultatą.
– Lietuvos teniso sąjunga palaikė jūsų kandidatūrą per rinkimus ir yra patenkinta augančiu finansiniu palaikymu iš Tarptautinės federacijos, tačiau pagal vyriausybinę finansavimo programą tenisui tenka tik apie 40 tūkst. eurų per metus. Jūs susitikote su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos mokslo, švietimo ir sporto ministerijos vadovais. Galbūt kalbėjotės apie tai?
– Aš čia atvykau ne tik švęsti 100-metį, bet ir padėti Lietuvos teniso sąjungai kontaktuoti su valdžios ir LTOK atstovais. Manau, kad diskusijos buvo labai geros.
Aišku, tenisas labai skiriasi nuo kitų sporto šakų. Pas mus labai svarbus yra žaidėjų reitingas, bet mes nerengiame pasaulio ir Europos čempionatų, kaip kitos sporto šakos. Mūsų sporte lygį apibūdina reitingas, jis lemia ir patekimą į olimpines žaidynes. Taip pat turime Daviso ir Federacijų taurių varžybas.
Stengiausi įtikinti, kad tenisas yra labai geras sportas ne tik fiziniam aktyvumui, bet ir moralei – turi pats sąžiningai pasakyti, ar kamuoliukas buvo ant linijos, ar už linijos. Kai nėra teisėjų, turi pasakyti tiesą pats.
Tenise tik vienas žaidėjas gali tapti Nr.1, bet kitiems jauniems žaidėjams gali padėti patekti į universitetą, gauti išsilavinimą. Susitikimai buvo geri, mes parodėme 100-mečiui skirtą filmą, kuris yra tiesiog fantastinis. Manau, kad visa tai prisidės valdžiai ir LTOK vis labiau padedant tenisui.
– Antradienį Ričardas Berankis pareiškė, kad per Tarptautinės teniso federacijos „Grand Slam“ turnyrus iš viso biudžeto tik 14 proc. atitenka žaidėjams – po 7 proc. moterims ir vyrams. Tai neatrodo sąžininga, lyginant su NBA ar kitomis sporto organizacijomis, kurios savo atletams skiria daugiau. Ką galite atsakyti tenisininkui?
– Aš esu vadovavęs „U.S Open turnyrui“ ir galiu pasakyti, kad žaidėjai uždirba daugiau nei per 50 proc. savo pajamų iš keturių „Grand Slam“ turnyrų per metus.
Dabar mes tobuliname Daviso ir Federacijų (FedCup) taurės varžybas, jų piniginiai fondai irgi auga.
Reikia nepamiršti, kad „Grand Slam“ turnyruose reikia skirti lėšų pastatams, rekonstrukcijai ir organizacijai šimtus milijonų. Tuo tarpu vienas „Grand Slam“ turnyras pernai jau skyrė 16 mln. dolerių žaidėjų premijoms. Tos premijos vis auga. Jei pažvelgtume penkerius pastaruosius metus, išvystumėte skirtumą.
– Padarėte radikalų perversmą Daviso taurės varžybose, kai po daug metų vykusių komandų dvikovų surengėte geriausioms komandoms vieną turnyrą Madride (šį mėnesį vykusias finalines varžybas laimėjo Rafaelio Nadalio vedama Ispanijos rinktinė). Kaip vertinate pirmą blyną?
– Tai buvo nuostabi savaitė, didelė sėkmė. Manau, kad žaidėjams patiko. Jų buvo 67 viename komandų turnyre. Sirgaliai išpirko 130 tūkst. bilietų, buvo didesnis dėmesys socialiniuose tinkluose. Anksčiau finalai rūpėdavo tik dviem šalims, dabar įsitraukęs visas pasaulis.
Turnyras Madride buvo labai sėkmingas, dabar dirbame visi kartu galvodami, ką dar galima padaryti geriau. Tačiau pradžia puiki, esame labai patenkinti.
– Ar esate patenkinti ir sirgalių užpildymu? Neskaitant Ispanijos rinktinės mačų, tribūnos Madride buvo pustuštės.
– Žinote, apie 9 tūkst. sirgalių stebėjo vieną Serbijos rinktinės mačų. Buvo ir tokių rungtynių, kuriose aistruolių trūko, bet štai Kanados rinktinė džiaugėsi apie 400 sirgalių palaikymu – jie sėdėjo vienoje vietoje, kėlė didelį triukšmą. Italai irgi turėjo gausią palaikymo grupę, Argentinos sirgalių buvo gal 600. Esame patenkinti skaičiais, nes dalis mačų turėjo vykti ir darbo dienų rytais. Aišku, pažiūrėsime, kaip galima pagerinti padėtį kasmet.
– Madride buvo vienuolika iš 20-ies geriausių pasaulio tenisininkų, bet girdisi ir nuomonių, kad toks turnyras geriau būtų kas ketverius metus. Ką galvojate apie tai?
– Daviso taurės varžybos yra tokios svarbios, kad iš jų gaunamos pajamos atitenka teniso vystymuisi.
Kuo dažniau žaidžia geriausi tenisininkai, tuo daugiau turime komercinių galimybių. Surinkti milijonai paskui padalinami, dalis atitenka ir Lietuvai.
Žaidėjų tvarkaraštis kasmet vis labiau įtemptas, bet ir prizinis fondas – 18 mln. dolerių per savaitę – irgi fenomenalus.
– Planuojate surengti ir panašų moterų finalinį turnyrą?
– Taip. Kitais metais Federacijų taurės finalinis turnyras vyks Budapešte. 12 komandų žais dėl pagrindinio prizo ir mes tuo labai džiaugiamės.
O Lietuvoje, kaip jau minėjau, vasarą vyks 3-iosios grupės 28 komandų turnyras.
– Ateinantį sausį Australijoje pirmą kartą rengiamos ATP taurės varžybos, į kurias geriausios komandos patenka pagal žaidėjų reitingą (nedaug trūko, kad tarp jų patektų ir Lietuva). Novakas Džokovičius ir kiti kelia klausimą – ar yra vietos tokiam alternatyviam turnyrui greta Daviso taurės varžybų?
– Mes diskutavome su ATP turnyrų rengėjais ir dar turėsime pokalbių, nes tvarkaraštis yra įtemptas. Turime suderinti šį klausimą, kad lengviau taptų žaidėjams, nes galbūt vienos varžybos yra geriau nei dvejos.
– Pabandykite pažvelgti 10 metų į priekį, o gal ir daugiau – kokią matote teniso ateitį?
– Šiuo metu iš viso turime 87 mln. teniso žaidėjų. Tikslas padidinti šį skaičių iki 120 mln. iki 2030-ųjų. Azijos šalys, tarp jų Kinija, taip pat Indija, į kurią netrukus keliausiu, turi dideles galimybes plėsti šią sporto šaką. Ir Afrikoje turime valstybių, kurios tik pradeda vystyti tenisą.
211 valstybių auginti tenisą – tokia mūsų misija. Kad ir tokiose mažose šalyse kaip Lietuva, išaugtų žaidėjų, kurie būtų pastebimi bendrame teniso žemėlapyje.
