Aukščiau reitinguota Lietuvos rinktinė tik po atkaklios kovos įveikė Sakartvelo tenisininkus (3:2), nors vienu metu buvo atsilikusi rezultatu 1:2.
Mūsų šaliai dvi pergales atnešė 248-oji pasaulio raketė 33 metų Ričardas Berankis (6:2, 6:2 ir 7:6, 3:6, 7:6), vieną pergalę pridėjo 19-metis Vilius Gaubas (7:5, 6:3), kuris reitingų lentelėje užima 371 vietą. Be jų Lietuvai atstovavo 26 metų Tadas Babelis ir 19-metis Edas Butvilas, kurie patyrė pralaimėjimą dvejetų mače (5:7, 6:4, 4:6).
Favoritės statusą pateisinusi JAV rinktinė didelio pasipriešinimo nesulaukė ir „sausu“ rezultatu įveikė ukrainiečius (4:0). Pergales komandai iškovojo 9-oji pasaulio raketė Tayloras Fritzas (6:3, 6:4), 33-oji raketė Christopheris Eubanksas (6:3, 6:2), 34-oji raketė Sebastianas Korda (6:3, 6:7, 6:4) ir dvejetų komandai atstovavę Austinas Krajicekas ir Rajeevas Ramas (6:3, 4:6, 6:3).
Pasibaigus teniso savaitei ir atslūgus emocijoms, Lietuvos teniso rinktinės kapitonas Šarūnas Kulnys pasidalino mintimis apie 1,5 tūkst. žiūrovų palaikymą, emocijas po lemiamos pergalės ir ateities kovas, kurios Daviso taurėje vyks rugsėjį.
– Šarūnai, praėjusią savaitę Vilniaus SEB arenoje vyko Daviso taurės mačai tarp JAV ir Ukrainos bei Lietuvos ir Sakartvelo. Kaip įvertintumėte renginio organizavimą? - 15min paklausė Lietuvos rinktinės trenerio Š.Kulnio.
– Pagal atsiliepimus žaidėjų ir su komandų atstovais kiek šnekėjau, tai visi sužavėti. Mums tai nėra naujiena kaip lietuviams, kurie ne pirmą kartą žaidžia savo arenoje. Mes kai čia žaidžiame, visada turime pačias geriausias sąlygas.
Tie patys ukrainiečiai pas mus žaidžia ne pirmą kartą, tai jie visada būna patenkinti. Toks grandas kaip amerikiečiai buvo nustebę infrastruktūra, baze. Žiauriai gyrė ir sakė tokio objekto niekas nėra matęs. Daugiau nei 20 uždarų teniso kortų yra sunkiai suvokiama. Tai aišku nėra „Australian Open“ iš kur atvyko amerikiečiai, bet iš esmės, jie nuoširdžiai žarstė komentarus organizatoriams ir Lietuvai. Aš manau, kad išsiveža labai gerą įspūdį.
– Lietuviai tik po sunkios kovos įveikė Sakartvelo tenisininkus. Ar galima teigti, jog „meškos paslaugą“ padarė namų sienos, o gal dramatišką rezultatą lėmė kitos priežastys?
– Pirmiausia, istoriškai su Sakartvelu visi tarpusavio mačai yra sunkūs. Kiek esame žaidę rungtynių su jais, mes visada laimime tik po lemiamo mačo. Ne išimtis ir šitas mačas, mes ruošiamės tam, aišku, gal ne tokios dramos tikėjomės. Visada tikėjomės, kad mes galime laimėti. Scenarijus krypo, kad bus lemiamas mačas ir ten paaiškės nugalėtojas.
Nemanau, kad buvo padaryta „meškos paslauga“, nes mes su vyrais kalbame, kad palaikymas yra labai svarbus, mes džiaugiamės, kad žmonės ateina. Aišku, savaitei iki varžybų būna daugiau dėmesio nei išvykoje, bet iš kitos pusės, kai žaidėme Argentinoje ir ten 5–6 tūkst. palaikė juos su dainomis, tai kaip ir norėtųsi, kad kažkas už mus paplotų. Buvo lietuvių bendruomenė, kuri palaikė, bet labai nedidelė saujelė, palyginus su Argentinos fanais.
Smagu, nes jeigu ne namuose tiek ateis, tai kur daugiau susirinks tiek palaikyti. Vienas minusas namuose – kas bus jeigu pralaimėsi, nes bijai nuvilti savo gerbėjus, bendruomenę, kuri ateina ir palaiko. Palaikymas labai reikšmingas, svarbus. Jis ir jautėsi.
– Kokios emocijos vyravo komandos viduje po lemiamo Viliaus Gaubo triumfo?
– Pačios geriausios. Visa diena buvo ant įtampos, nebuvo niekas aišku nuo 12 valandos, o paskutinį mačą baigėme apie 20:30 val. Tai beveik 9 val. aikštelėje, 9 val. įtampos. Galbūt po Ričardo mačo galvojome, kad jau išsikapstėme, dar turime šansą, o po Viliaus mačo buvo euforija, stresas nuslūgo. Fantastiškas jausmas, po tokios pergalės ir žiūrovai ėjo iš proto, tai tik geriausios emocijos.
– Kokia buvo labiausiai įtempta ir daugiausiai nervų kainavusi akimirka?
– Man kaip treneriui, visi mačai su įtampa. Aišku, pirmą dieną Ričardo mačas nekėlė tiek įtampos, bet Vilius turėjo galimybę ir tikrai rezultatas galėjo būti 2-0 mūsų naudai. Tie dvejetai šeštadienį, atrodo viską buvome pasidarę, tik reikėjo išlaikyti koncentraciją iki galo, bet pritrūko ir lygioje vietoje subyrėjome. Ričardo mačas sekmadienį buvo be galo sunkus, dramatiškas, išsikapstėme iš vieno match pointo. Sakartvelo sportininkus skyrė vienas taškas ir jie būtų pirmoje pasaulinėje grupėje. Tas mačas buvo pats sunkiausias ir po jo jaučiausi tikrai prastai.
Tuo metu atslūgo emocija, bet už 20 minučių jau turėjo eiti žaisti Vilius, tai tas tarpas buvo sunkiausias, reikėjo išgyventi. Sportininkai baigia mačą ir nurimsta, o treneris eina toliau. Kai Vilius pradėjo, buvo sunki pradžia, nes varžovas buvo apylygus, o Vilius šiek tiek jaudinosi dėl mačo svarbos. Labai slėgė įtampa po tokio mačo kaip Ričardo, norėjosi tos pergalės bet kokia kaina. Nebesinorėjo galvoti kas būtų, jei pralaimėtume. Vilius žingsnis po žingsnio ėjo link pergalės, bet tas kelias buvo ilgas ir sunkus.
– Ar iš šių varžybų sužinojote apie savo auklėtinius kažką naujo?
– Visi sportininkai bręsta. Susitinkame kas pusę metų, kiekvieną kartą atvykę jie būna kitokie. Labai nenustebino, bet jie auga, bręsta kaip vyrai ir tenisininkai. Brandesnis darosi jų žaidimas ir lemiamais momentais jie nebijo imtis iniciatyvos, pastebimi atsakingesni sprendimai ir požiūris.
Apskritai, vyrai tobulėja, nes jie ir toliau žaidžia varžybas. Dabar baigėsi Daviso taurė, jie grįžta į savo komandas ir ruošiasi toliau žaisti. Tą galima stebėti ir matyti progresą. Kai atvyksta į rinktinę, čia yra visiškai kitas formatas, nes už rinktinę žaisti yra visiškai kitaip, o tą įrodė ir Sakartvelo tenisininkas su Ričardu sužaidęs karjeros mačą. Galbūt paprastame turnyre ir būtų kitoks rezultatas, bet kai žaidi už savo šalį ir visi žiūri – kiti jausmai ir pats žaidimas.
– Sostinėje be Sakartvelo viešėjo ir JAV bei Ukrainos rinktinės, ar teko stebėti šių komandų susidūrimą ir kas labiausiai įsiminė?
– Žiūrėjome praktiškai visus mačus. JAV sportininkai yra aukščiausio lygio, matėsi tas jų meistriškumas ir klasė. Gali žaisti sunkiai, bet kai ateina lemiamas momentas, jie vis tiek padaro, kaip reikia. Tas lygis tikrai matosi. Jų dvejetų pora atrodė paprasta, bet siuntė kamuolius ten kur reikia ir sprendimų priėmimas šiame lygyje tikrai skyrėsi. Lyderis T.Fritzas gal nežaidė savo mačo, bet matėsi jo klasė. Kad mes žaistume su JAV, turime daug nuveikti, bet kai yra proga atvežti į Lietuvą ir parodyti visiems jų komandą, tai yra fantastika.
– Lietuvos komanda rugsėjį varžysis I grupėje prieš vieną iš kitų 23 komandų. Kada sužinosite varžovą ir ar yra toks, kurio pageidautumėte?
– Varžovas paaiškės jau trečiadienį po burtų. Pirmoje grupėje visi varžovai už mus pajėgesni. Ką dabar matėme šį savaitgalį, tai nėra tokio varžovo, kad sakytume norime ir galime aplošti. Šitoje grupėje nėra parankių varžovų.
Pernai su Pakistanu išėjome, laimėjome ir gavome Argentiną. Fantastika, kad galime sužaisti prieš pasaulio čempionus, pamatyti jų lygį. Tas yra labai svarbu, nes mūsų komanda yra labai jauna. Reikia, kad mūsų komanda grūdintųsi, tiek Vilius, tiek Edas gautų aukščiausio lygio teniso ir pažaistų prieš elitinius tenisininkus. Galime ir pateikti siurprizą, bet turime būti patys puikiai pasiruošę.
Apskritai, antrus metus iš eilės išliekame pirmoje pasaulinėje grupėje, o tai yra istorija, nes to nėra buvę anksčiau. Pirmą kartą įlipome ir iškart iškritome, o dabar praeitais metais įlipome, su Argentina sužaidėme ir neiškritome. Žaidėme dėl išlikimo grupėje. Dvejus metus būti pirmoje grupėje yra fantastika, toliau eina tik atkrintamųjų etapas, kuriame yra visos elitinės komandos. Esame su tuo elitu, o šita pergalę galima paskirti visai Lietuvos teniso bendruomenei.
