Ričardo Berankio sprendimas atsisakyti žaisti Tokijo olimpinėse žaidynėse privertė pakelti antakius praėjusį birželį.
Daugumai sportininkų olimpinės žaidynės yra viena didžiųjų gyvenimo svajonių, o geriausias Lietuvos tenisininkas ilgai rodė norą grįžti į olimpines žaidynes ir pasirodyti jose geriau nei 2016 metais Rio de Žaneire, kur krito pirmajame etape pralaimėjęs 0:6, 0:6.
Žaisdamas įvairiuose komerciniuose turnyruose R.Berankis nuo 2017 iki 2021 metų vasaros buvo remiamas kaip Lietuvos olimpinės rinktinės Tokijui kandidatas.
Pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) skaičiavimus, daugiau nei per ketverius metus Lietuvos tenisininkui skirta per 68 tūkst. eurų.
Kaip olimpinės rinktinės kandidatas, tenisininkas pasinaudojo pirmenybe gauti vakciną nuo COVID-19 vasarį.
Tačiau birželio viduryje R.Berankis viešu pareiškimu paskelbė, kad pasvėręs visus „už“ ir „prieš“, nutarė atsisakyti galimybės žaisti Tokijo olimpinėse žaidynėse. Jis neslėpė, kad nenori blaškytis ir žais ATP turnyruose, nes neva nėra garantijų, jog reitinge užimama vieta leis patekti į olimpiadą.
Tai nustebino LTOK ir Lietuvos teniso bendruomenę, nes jau tuomet buvo aišku: vienas po kito atsisakant rungtyniauti žaidynėse aukštesnes pozicijas užimantiems tenisininkams R.Berankis būtų laisvai patekęs tarp 64 olimpinio teniso turnyro žaidėjų.
Tuo metu lietuvis rikiavosi 80-oje vietoje (dabar jis 106-as), o olimpinėse žaidynėse žaidė ir žemiau esantys tenisininkai, pavyzdžiui, slovakas Norbertas Gambo (tuo metu 94 vieta) ar lenkas Kamilas Majchrzakas (112 vieta).
Tokijo olimpinių žaidynių metu R.Berankis dalyvavo ATP turnyre Atlantoje, kur suklupo pirmajame etape, taip pat Vašingtone, kur pasiekė trečią etapą, prieš tai antrajame įveikęs iš olimpinių žaidynių atskridusį serbą Miomirą Kečmanovičių.
Šį mėnesį 31 metų tenisininkas padėjo Lietuvos rinktinei Daviso taurės turnyre nugalėti Graikijos komandą, o dabar Lietuvos teniso sąjunga įrašė R.Berankį kaip kandidatą į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes.
LTOK dar spręs, ar vėl skirti R.Berankiui finansavimą, bet nusivylimo neslėpė tada, neslepia ir dabar.
„LTOK finansiškai padeda sporto federacijoms rengti atletus olimpinėms žaidynėms, todėl minėtas R.Berankio sprendimas tapo dideliu nusivylimu, – teigiama Dainos Gudzinevičiūtės vadovaujamo LTOK pareiškime 15min. – Manome, kad tai nėra sąžininga nei mūsų, nei kitų sportininkų ar sporto organizacijų atžvilgiu. Todėl ši situacija bus svarstoma artimiausiame LTOK etikos komisijos posėdyje.
Lietuvos teniso sąjungos teikimu LTOK Vykdomasis komitetas įtraukė R.Berankį į Paryžiaus olimpinių žaidynių kandidatų sąrašą. Tačiau pažymėtina, kad buvimas sąraše negarantuoja finansavimo.”
LTOK skirtingo dydžio pinigų sumas skiria pagal įvairius kriterijus, bet dabar atrodo, kad R.Berankis neatitinka nė vieno jų.
Tenise nevyksta pasaulio ar Europos čempionatai, vienintelis būdas likti finansuojamų olimpinių kandidatų sąraše būtų likęs kaip Tokijo olimpinių žaidynių dalyviui.
Tačiau atsisakęs vykti į Japonijos sostinę geriausias mūsų šalies tenisininkas užsikerta sau finansinį kelią.
15min nesulaukė iš R.Berankio atsakymų į klausimus, ar svarsto galimybę grąžinti pasirengimui Tokijo olimpinėms žaidynėms iš LTOK gautus pinigus, taip pat, ar jo planuose yra siekis patekti į 2024 metų olimpines žaidynes Paryžiuje.
Iš tenisininko žingsnių nesulaukė LTOK, pats nesikreipęs į R.Berankį.
„Reikalauti iš sportininko grąžinti pasiruošimui skirtas lėšas LTOK teisinių svertų neturi. Nei pats sportininkas, nei federacija to padaryti nepasisiūlė“, – teigiama LTOK pareiškime.
Prieš pastarąsias olimpines žaidynes du Lietuvos sportininkai atsisakė galimybės varžytis Tokijuje.
Sportinio ėjimo atstovė Živilė Vaiciukevičiūtė buvo užsitikrinusi olimpinį kelialapį, bet 2020 metų birželį paskelbė apie karjeros pabaigą.
R.Berankio situacija kitokia, suteikianti dar daugiau minčių LTOK, kaip elgtis su atletais, atsisakančiais startuoti olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas vasarą siūlė LTOK nustatyti konkretesnes taisykles, kurios padėtų sportininkams tvirčiau laikytis įsipareigojimų.
„Šiuo klausimu diskutuojame, – į tai šią savaitę sakė LTOK komunikacijos vadovė Lina Motužytė. – Įsipareigojimas dalyvauti olimpinėse žaidynėse yra paremtas moraline atsakomybe, patriotizmu, motyvacija. Negalime sportininko sutartimi priversti dalyvauti žaidynėse.“
