Japonijos teniso projektas „45“ atsipirko su kaupu. K.Nishikoris ne tik tapo vieninteliu savo šalies tenisininku istorijoje, patekusiu tarp keturiasdešimt penkių geriausių pasaulio žaidėjų, bet ir jau gerokai seniai jo pavardė puikuojasi pirmame ATP dešimtuke.
K.Nishikoris pirmą kartą tarp dešimties geriausių pasaulio tenisininkų pateko 2014 metais, o pernai buvo užkopęs net iki ketvirto ATP reitingo laiptelio. Japonai, turintys tokį pajėgų tenisininką, tikisi, kad vieną dieną ateis ir jų eilė triumfuoti „Didžiojo kirčio“ turnyre.
„Tai buvo košmaras, – vienas iš K.Nishikorio trenerių Dante Bottini prieš metus apie projektą „45“ pasakojo JAV dienraščiui „The Washington Post“. – Kei išgyveno labai sunkų laikotarpį. Drąsiai galima teigti, jog jis jautė milžinišką įtampą. “
„Jam iš visų pusių buvo sakoma, kad jei laimėsi šią dvikovą, įvykdysi projektą „45“. Jis šią Japonijos misiją galėjo įgyvendinti jau seniai, tačiau kai jis buvo taip spaudžiamas, psichologinė įtampa jį pakirsdavo net tada, kai, tarkim, jis pirmaudoavo 6:2 ir 3:0. Tai buvo tikras košmaras.“
Tačiau projektas “45”, kurį K.Nishikoris įvykdė dar 2011 metais, jau seniai pamirštas. Vis dėlto, kai gauni tai, ko norėjai, užsigeidi kažko kito. Būtent taip yra su japonais ir K.Nishikoriu, kurio noras nuskinti „Didžiojo kirčio“ titulą pradėjo vis didėti.
Prie šios kategorijos trofėjaus šeštoji pasaulio raketė buvo labai arti 2014 metais, kai Niujorke patiesęs Milošą Raoničių, Staną Wawrinką ir Novaką Džokovičių, „US Open“ finale į kovą stojo su Marinu Čiličiumi. Vis dėlto geriausiam Japonijos tenisininkui nepasisekė ir tąkart.
Apskritai K.Nishikoris „Didžiojo kirčio“ turnyruose tampa vis pavojingesnis tenisininkas ir geriausiam žaidėjų penketukui. Tačiau yra viena išimtis – Vimbldonas. Šis čempionatas vyksta ant žolės dangos, kuri, švelniai tariant, geriausiam Japonijos tenisininkui nėra pati mylimiausia.
Per visą savo karjerą K.Nishikoris ant žolės dangos vykusiuose turnyruose ne tik nė karto netriumfavo, bet ir nėra žaidęs finale.
Vimbldonas – vienintelis „Didžiojo kirčio“ turnyras, kurio ketvirtfinalio šeštoji pasaulio raketė dar nėra pasiekusi. Jei prie kitų šios kategorijos turnyrų finalų K.Nishikoris artėja vis labiau, Vimbldonas K.Nishikoriui yra tarsi užkeiktas.
Sunku tikėtis, kad K.Nishikoris kada nors pasieks Vimbldono finalą. Juolab kad net kur kas silpnesniuose ATP turnyruose 26-erių metų japonas dar nėra pasiekęs finalinio etapo.
Tačiau reikia pažvelgti į priežastis, sakančias, kad geriausias Japonijos tenisininkas niekada nežais Londone vykstančio „Didžiojo kirčio“ turnyro finale. Jų yra keturios.
Neteisinga taktika
Visų pirma, šeštosios pasaulio raketės K.Nishikorio žaidimo taktika yra visiškai nepritaikyta žolės dangai ir panašu, kad Japonijos tenisininko treneriai to nesiruošia keisti.
Ant žolės K.Nishikoris rungtyniauja beveik lygiai taip pat, kaip ant akrilo ar grunto. Ant žalios dangos 26-erių metų tenisininkas vis tiek įsivelia į ilgus apsikeitimus smūgiais, kurie labai dažnai tampa lemiamu japono nesėkmės faktoriumi.
Skirtingai nei ant žolės paviršiaus, ant grunto ir, iš dalies, akrilo dangų atlikus nepakankami „aštrų“ ir ilgą smūgį, tenisininkas turi laiko susitvarkyti su varžovo ataka. Tuo tarpu ant žolės paleidus prastą smūgį, tikimybė, jog pralaimėsi tašką, labai stipriai padidėja.
Kadangi K.Nishikoriui patinka ilgi taškai, jis dėlto dažnai nukenčia. Dėl netinkamos taktikos geriausias Japonijos tenisininkas, Vimbldone susitikęs su gerai atakuojančiu varžovu, kaip 2014 metais aštuntfinalyje su Milošu Raoničiumi, dažniausiai patiria nesėkmę.
Negana to, bandymas išlaukti priešininko klaidos, kuris neretai baigiasi K.Nishikorio taško pralaimėjimu, šeštąją pasaulio raketę priverčia jau pirmuose etapuose žaisti keturis ar penkis setus, o tai, savaime suprantama, pareikalauja daug jėgų.
Praeities rezultatai
„Man tiesiog patinka žaisti ant žolės. Smagu sugrįžti į Halę, kur visos karjeros metu man sekėsi nuostabiai. Akivaizdu, kad atėjus kitiems metams sugrįžtu turėdamas vis daugiau pasitikėjimo. Šio turnyro finale žaidžiau jau daugybę kartų. Esu aukščiausią reitingą turintis žaidėjas, esu titulą ginantis tenisininkas, turnyras vyksta ant mano mėgstamiausios dangos,“ – ATP sakė „Gerry Weber Open“ turnyre Halėje šią savaitę žaisiantis Rogeris Federeris.
Nors geriausią Šveicarijos tenisininką beveik visą sezoną persekioja traumos, jis, būdamas geriausią pergalių procentą ant žolės dangos turintis tenisininkas, trykšta pasitikėjimu. Negana to, R.Federeris taip pat yra daugiausiai titulų – 15-a – ant šios dangos iškovojęs tenisininkas.
Trečioji pasaulio raketė – ne vienintelis, kuris ne be pagrindo tikisi gerų rezultatų ant žolės dangos. Štai geriausias Didžiosios Britanijos tenisininkas Andy Murray Vimbldone žada atkeršyti Novakui Džokovičiui už „Roland Garros“ čempionato finale patirtą nesėkmę. Savo nuomonę antroji pasaulio raketė grindžia tuo, jog prieš 29-erių metų serbą ant žolės jis žaidė du kartus ir abu sykius šventė pergalę.
Akivaizdu, kad praeities rezultatai, titulai, iškovoti ant žolės dangos, psichologiškai padeda tenisininkams į turnyrus žengti kupiniems pasitikėjimo.
K.Nishikoris tuo pasigirti negali. Kaip jau minėjome, geriausias Japonijos tenisininkas ant žolės ne tik neiškovojo nė vieno titulo, bet ir nė sykio nežaidė finale. Negana to, neįskaitant Dominico Thiemo, kuris Vimbldone žaidė viso labo du kartus, K.Nishikoris yra vienintelis pirmo ATP dešimtuko tenisininkas, nė karto nežaidęs „Didžiojo kirčio“ turnyro Londone ketvirtfinalyje.
Tinklas
Vienintelė aikštelės danga, kur dar taip dažnai yra naudojamas praeito amžiaus viduryje paplitęs žaidimas prie tinklo, yra žolė. Po tikslių smūgių išėjimas prie tinklo Vimbldone tenisininkams leidžia pelnyti lengvus taškus, o žaidimo „iš oro“ specialistai, tarkim, Rogeris Federeris, neretai šią taktiką pasitelkia vos padavę kamuoliuką.
Tačiau žaidimas prie tinklo – dar vienas K.Nishikorio trūkumas. Pirma, toje korto dalyje geriausias Japonijos tenisininkas jaučiasi neužtikrintai; antra, jis yra tik 178 cm ūgio, o tai suteikia varžovams nesunkiai atlikti vadinamąjį „apvedamąjį smūgį“; trečia, minėta netinkama šeštosios pasaulio raketės taktika, kuri nesukuria jam pakankamai daug progų išbėgti prie tinklo.
K.Nishikoris – tikriausiai prasčiausiai prie tinklo žaidžiantis pirmo ATP dešimtuko tenisininkas. Susidaro vaizdas, jog net Rafaelis Nadalis ten jaučiasi užtikrinčiau, nors ispano žaidimo prie tinklo arsenalas dažniausiai remiasi tik vienu ginklu – vadinamuoju „patrumpinimu“.
Tai dar vienas 26-erių metų japono defektas, neleidžiantis jam susirinkti lengvų taškų, kurie Vimbldone labai dažnai tampa didelę įtaką dvikovos pabaigai turinčiu faktoriumi. Tuo tarpu K.Nishikorio varžovai šią taktiką pasitelkia itin dažnai, nors ant kitų dangų jie tai daryti ir vengia.
Puikus žaidimo prie tinklo efektyvumo pavyzdys – geriausias pasaulio tenisininkas Novakas Džokovičius. Iki 2010 metų jo pasirodymai Vimbldone buvo labai banguoti, tačiau kai pirmoji pasaulio raketė pradėjo stiprinti šį aspektą, jo rezultatai trečiame „Didžiojo kirčio“ turnyre žaibiškai šoko į viršų. 2011-2015 metų laikotarpyje 29-erių metų serbas keturis kartus žaidė Vimbldono finale, iš kurių laimėjo tris.
Judėjimas
Judėjimas – vienas iš pagrindinių K.Nishikorio ginklų. Tačiau žaidžiant ant žolės dangos japono atletiškumas ir puiki gynyba netenka labai daug vertės.
Visų pirma, ant šio paviršiaus kyla didžiausia rizika patirti traumą ar susižeisti. Dėl šios priežasties tenisininkų bateliuose yra įtaisyti specialūs dygliai, padidinantys sukibimą su danga, tačiau neleidžiantys tenisininkams slysti taip toli, kaip tai jie gali daryti ant grunto.
Negana to, nors K.Nishikoris yra labai greitas tenisininkas, tačiau pagal starto greitį jis gerokai nusileidžia N.Džokovičiui, A.Murray, R.Nadaliui ir tam pačiam R.Federeriui.
Ant grunto tą šeštoji pasaulio raketė atperka slysdamas. Tuo tarpu ant žolės tai daryti nėra taip paprasta. Jei ir spėja prie varžovo atakos, japono priešininkas dažnu atveju jau būna arti tinklo, kur ir pelno lengvą tašką.
Štai čia vėl galima kalbėti apie neteisingą K.Nishikorio taktiką. Kiti pirmo ATP dešimtuko tenisininkai, suvokdami, kad jų judėjimas yra apribotas ir ne toks laisvas, kur kas dažniau atakuoja. K.Nishikoris net ir tokiu atveju vengia padidinti žaidimo tempą, kuris neleistų varžovui atlikti atakuojančių smūgių.
Apibendrinant, šie keturi faktoriai neleidžia K.Nishikoriui driokstelėti ant žolės, nors ant kitų dangų jis ir tampa vis pavojingesnis.
Šis sezonas 26-erių metų japonui kol kas klostosi puikiai, tačiau perėjimas ant žolės dangos gero nežada. Pirmajame Halėje vykstančio „Gerry Weber Open“ turnyro etape K.Nishikoris tik po atkaklios trijų setų kovos palaužė prancūzą Lucasą Pouille, kuris ant žolės dangos taip pat neblizga.
Primename, kad geriausias šeštosios pasaulio raketės pasiekimas Vimbldone – 2014 metais pasiektas aštuntfinalis. Šiemet K.Nishikoris gali pagerinti asmeninį savo rekordą, tačiau, jei pateks į aštuntfinalį, nuo šio etapo pasipils puikiai atakuojantys varžovai, kurie netruks užbaigti geriausio Japonijos tenisininko viešnagės Londone.
