„Šį nelengvą sprendimą priėmiau su savo komanda atidžiai apsvarstęs visus galimus „už“ ir „prieš“. Tiesą pasakius, kol kas nėra aišku ar mano dabartinio ATP reitingo pakaktų tam, kad patekčiau į olimpiadą. Todėl ir nutarėme nesiblaškyti, o sutelkti visą dėmesį į tuo pačiu metu vyksiančius ATP turnyrus ir pasirengimą jiems“, – birželio viduryje tokį pranešimą išplatino LTS, informuodama apie 31-erių geriausio Lietuvos teniso žaidėjo atsisakymą vykti į Tokiją, nors reitinge užimta vieta lietuviui greičiausiai būtų leidusi krautis lagaminus į sporto šventę Japonijos sostinėje.
Toks akibrokštas nustebino LTOK, kuri nuo 2017 metų, kai po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių R.Berankis vėl buvo įtrauktas į olimpinių kandidatų sąrašą, jam skyrė per 68 tūkst. eurų.
Didžioji dalis – 54,4 tūkst. eurų tenisininkui atiteko iš LTOK sportininkų pasirengimo programos „Tokijas 2020“.
Nuo 2020 metų pradžios sportininkas kas mėnesį gaudavo papildomą 600 eurų olimpinę stipendiją, tad jo olimpinės pajamos dar paaugo.
Dar 3,5 tūkst. eurų LTOK skyrė R.Berankio medicininiams aptarnavimui.
Kaip olimpinės rinktinės kandidatas, tenisininkas pasinaudojo pirmenybe gauti vakciną nuo COVID-19 vasarį.
Bet visos šios sumos nuėjo šuniui ant uodegos, kai R.Berankis priėmė sprendimą Tokiją iškeisti į kitus turnyrus.
„R.Berankio sprendimas tapo dideliu nusivylimu, – teigta LTOK atsiųstame pareiškime 15min rugsėjį. – Manome, kad tai nėra sąžininga nei mūsų, nei kitų sportininkų ar sporto organizacijų atžvilgiu.“
Dainos Gudzinevičiūtės vadovaujama organizacija nutarė šį klausimą svarstyti Etikos komisijoje, kuri išklausė R.Berankio argumentus.
Nors iš pradžių buvo teigta, jog tenisininkas Tokijo žaidynes praleidžia dėl ATP turnyrų, pasirodo, už R.Berankio atsisakymo keliauti į antrąją karjeroje olimpiadą slypėjo kiti motyvai.
„Etikos komisija vertina tik etiką, mes nesame teisėjų kolegija ar kažkas panašaus, tad mes išklausome priežastis, o tų priežasčių buvo paprašyta neįvardinti motyvuojant tuo, kad jos neturėtų būti viešai aptarinėjamos, – 15min aiškino LTOK Etikos komisijos pirmininkas Saulius Galadauskas, netrukus pridūręs: – Mums jos pasirodė pakankamai svarios, bet kadangi jos nebuvo laiku įvardintos, toks atsisakymo dalyvauti būdas yra neetiškas. Jeigu tos priežastys būtų įvardintos iš pradžių, nebūtų kilę jokių klausimų ir mes būtume pradžioje, kai pasipiktinę žmonės skambino ir klausė, ar mes išsireikalausime tų pinigų, pasakę, kad yra priežastys.
Mes juk nė vieno negalime išvežti į olimpiadą per prievartą, ypač jeigu turimos svarbios priežastys.“
Patvirtinęs, kad R.Berankis į Tokiją neišvyko dėl svarių priežasčių, S.Galadauskas metė akmenį į Lietuvos teniso sąjungos daržą.
„Ričardo aš nesmerkiu ir jokiais būdais nekaltinu, manau, kad komunikacijos problemos yra iš federacijos“, – turėdamas omenyje LTS teigė Etikos komisijos pirmininkas.
„Posėdyje dalyvavo Ramūnas Grušas (LTS prezidentas – aut. past.) ir sakyčiau, kad jis netgi kiek įžūliai bandė tai padaryti mūsų (LTOK – aut. past.) komunikacijos problema, kad per mažai komunikuojame su sportininkais, – kalbėjo S.Galadauskas. – Bet tas pats Ričardas ne kartą yra skambinęs į olimpinį komitetą, ir iš olimpinio komiteto jam buvo skambinta ir kitais, žymiai smulkesniais klausimais nei finansavimo sutarties pažeidimas.
Kaltinti olimpinį komitetą, kad nebuvo komunikuojama, yra neįmanoma.“
Jis netgi kiek įžūliai bandė tai padaryti mūsų (LTOK – aut. past.) komunikacijos problema.
Po posėdžio paskelbtose išvadose Etikos komisija kaip neetišką įvertino „komunikacijos trūkumą“. Vis dėlto dėl tik po keturių mėnesių tylos pateiktų atsisakymo vykti į žaidynes priežasčių R.Berankiui papildomos sankcijos negresia, o gautų sumų tenisininkas grąžinti neprivalės.
„Etikos komisija pagal nuostatus negali turėti finansinių sankcijų svertų. Žinoma, kalbėdamas kaip asmuo, o ne LTOK Etikos komisijos pirmininkas, galiu pasakyti, kad tokiais atvejais, taip pasielgus, galbūt paimčiau ir grąžinčiau pinigus, kad nekiltų abejonių, arba paaiškinčiau, kodėl taip padariau, – sakė S.Galadauskas. – Bet dabar sukeltos reputacinės problemos visam sportui tokiu elgesiu.
Viešai kalbėta gana dviprasmiškai, kad buvo atsisakyta dalyvauti ir ginti viešą interesą dėl komercinių turnyrų. Tai – ne Ričardo problema, bet federacija galėjo tam užkirsti kelią laiku.
Netgi kai viešojoje erdvėje pasirodė pirmieji pranešimai apie nedalyvavimą, jeigu tada federacija būtų pasakiusi, kad yra rimtos priežastys ir mums jos būtų praneštos, mes būtume supratę. Bet buvo komunikuojama, kad pasirinkti komerciniai turnyrai ir kad federacija tai palaiko.“
Tai – ne Ričardo problema, bet federacija galėjo tam užkirsti kelią laiku.
Nors praleido Tokijo žaidynes, dabar R.Berankis pretenduoja važiuoti į 2024 m. Paryžiaus olimpinę šventę.
„Lietuvos teniso sąjungos teikimu LTOK Vykdomasis komitetas įtraukė R.Berankį į Paryžiaus olimpinių žaidynių kandidatų sąrašą. Tačiau pažymėtina, kad buvimas sąraše negarantuoja finansavimo“, – rugsėjį 15min teigė LTOK.
Ar realu, kad R.Berankiui finansavimo po šios istorijos visgi nebeskirs?
„Logiška, kad susvyruoja pasitikėjimas. Bet vėlgi, kas mes tokie, kad teistume? – klausė S.Galadauskas. – Žmogus padarė išvadas ir mes irgi jas padarysime, aiškiai apibrėšime sankcijas sutartyse, nes čia eina kalba apie sutarties pažeidimą.“