32-ejų Lietuvos tenisininkas per ilgus metus buvo įpratęs į Lietuvą sugrįžti tik atostogoms, treniruotėms arba Daviso taurės mačams.
132 „Challenger“ turnyrus per karjerą sužaidęs, 13 iš jų laimėjęs ir dar 10 kartų finaluose varžovams nusileidęs lietuvis buvo įpratęs varžybų ieškoti svečiose šalyse.
Bet šį kartą Vilniuje jis nutūpė istorinio turnyro proga.
Pirmą kartą šalies sostinėje startavo „Challenger“ serijos turnyras – tik „Didžiojo kirčio“, „Masters“, „ATP 500“ ir „ATP 250“ serijų varžyboms nusileidžianti teniso šventė, kuriai išleista 220 tūkst. eurų, o prizinis fondas siekia 45 730 eurų.
Viena didžiausių turnyro žvaigždžių bus keliolika metu neatsiejamu Lietuvos teniso simboliu esantis Ričardas Berankis (ATP-131), reitingu Vilniuje nusileidžiantis tik čekui Tomašui Machačui (ATP-112).
„Tikrai ilgai lauktas turnyras. Pastaruosius 10 metų federacija ir „SEB arena“ planavo, dėliojo, kaip čia ką padaryti geriau, o kai padarė, tai neprilyginamai visiems kitiems challengeriams, – turnyrą gyrė po areną apsižvalgęs R.Berankis. – Sakyčiau, tai istorinis įvykis iš tos pusės, kad pirmą kartą Lietuvoje vyksta „ATP Challenger“ turnyras. Tikėkimės, kad kartelė tik augs.“
Antradienį vakare akistata prieš tautietį Ainių Sabaliauską „Vilnius Open by kevin.“ varžybose startuosiantis R.Berankis kalbėjo apie savo tikslus, nepagrįstas kalbas apie ankstyvą sezono pabaigą ir atsakomybę žaidžiant savų sirgalių akivaizdoje.
– Sakote, kad kiti tokio rango turnyrai neprilygsta šiam. Kuo šis challengeris yra geresnis už kitus?
– Sąlygos tikrai atitinka „ATP 250“ turnyro parametrus. O daugiau viskas aukščiausiame lygyje. Neturiu intereso kažkaip kitaip sakyti, jeigu būtų kitaip, bet tikrai aukšto lygio turnyras ir organizacija.
– Ar sunku buvo rasti langą ir atvažiuoti?
– Jau seniai buvo aiškios tikslios datos, viską susiplanavome iš anksto ir dalyvauju.
Sąlygos tikrai atitinka „ATP 250“ turnyro parametrus.
– Kokie tikslai šiame turnyre?
– Visada tikslas būti pirmam. Bet žinote, kaip būna: planuoti gali daug, o kaip pavyksta įgyvendinti, čia jau reikia žiūrėti pagal situaciją. Ruošiuosi, tikiu savimi, esu gerai pasiruošęs, matysime, kaip seksis.
– Treneris Vadimas Pinko tinklalaidėje „13 geimas“ minėjo, kad jei ne šis turnyras, galbūt jau būtumėte užbaigęs šį sezoną. Kiek tame tiesos?
– Spėliot galima daug ką – ar būčiau baigęs, ar nebūčiau. Bet nieko aš nebaigiu, dėl to ir nenoriu gilintis į tą klausimą, nes esu gerai pasiruošęs. Kaip sukris kortos, bus matyti, sportas yra sportas.
– Sužaidėte tik tris mačus per beveik du mėnesius, ar fiziškai neturite jokių problemų?
– Jaučiuosi gerai.
– Burtai lėmė, kad pirmas jūsų varžovas – lietuvis Ainius Sabaliauskas. Nudžiugote ar nusivylėte dėl tokių burtų?
– Čia yra individualus turnyras, ne Daviso taurė ar kažkas panašaus, kur komanda. Visi priešininkai vienodi, visiems vienodai ruošiesi, susikaupęs vienodai. Draugysčių čia nėra labai daug – taip pasakysiu.
Draugysčių čia nėra labai daug.
– Kiek bus svarbus tas pirmas mačas, turint omenyje, kad žaisite po kurio laiko, praleisto be teniso?
– Pirmas mačas visada būna svarbus, juolab žaidžiant namie. Kaip bebūtų, ne pirmas kartas. Ruošiamės, dirbame ir startuosim.
– Turbūt neblogai pažįstate ir daugelį varžovų. Į ką žvelgiate atsargiausiai?
– Visi gerai žaidžia. Nėra lengva į tokį klausimą atsakyti – reikia žiūrėti, kaip kas žaidžia, kaip kas jaučiasi šią savaitę, kaip kas pasiruošęs. Neturiu atsakymo, į ką čia labiau žiūrėti. Su visais reikės žaisti ir reikės žaisti gerai.
– Kalbant apie kitus lietuvius, kaip atrodo jų galimybės ir kiek jiems gali pridėti namų sienos?
– Geros jų galimybės. O namų sienos gali daug pridėti, bet kad tik neįsitemptų, nes jiems tai vienas iš pirmųjų „Challenger“ turnyrų, tai čia jau nuo jų pačių viskas priklauso: kaip pasiruoš, kaip susitvarkys su emocijomis. Linkiu sėkmės visiems.
– Su Edu žaisite ir dvejetuose. Ar ateityje galime tikėtis išvysti šį duetą ir kituose turnyruose?
– Matysime, jeigu žaisime tuos pačius turnyrus, tai kodėl ne? Aš visada už, dvejetai man patinka, tai nematau priežasčių, kodėl turėtume nežaisti.
– Kiek motyvacijos ar, atvirkščiai, įtampos sukelia faktas, kad žaisite prieš savus žiūrovus?
– Nesakyčiau, kad įtampos, bet gal atsakomybės, norisi geriau sužaisti. Tokie niuansai išlenda žaidžiant namuose. O šiaip tai paprastai žiūriu į tai. Ne pirmas kartas – ir davisus žaidėm, ir labai seniai „Futures“ turnyre Lietuvoje esu žaidęs. Smagu.
– Ar esate suplanavęs likusią sezono dalį, kokie laukia turnyrai?
– Dar ne visai. Žiūrėsime po šio turnyro, kokia situacija.
– O žvelgiant į „Australian Open“, kokios galimybės patekti į pagrindinį turnyrą?
– Čia dar tolesnis klausimas, todėl tikrai nežinau. Galimybių patekti į pagrindinį turnyrą yra, jei dabar viską laimėčiau, bet kaip bus, dar negalvoju. Matysime, kokia bus metų pabaiga.
