Bet tai dar ne viskas, ką 26-erių metų tenisininkui teko patirti šį sezoną. Neseniai daktarai nustatė jo greito nuovargio varžybose priežastį ir R.Berankiui diagnozavo astmą.
Geriausias Lietuvos tenisininkas su deuce.lt skaitytojais sutiko atvirai pasidalinti savo išgyvenimais.
Buvo labai baisu. Tiek daug dirbau, kad patekčiau į olimpiadą, o tokio pralaimėjimo negalėjau nė įsivaizduoti.
– Ar išgyvenote po pasirodymo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse? Ar tai buvo didelis smūgis, ar eilinis pralaimėjimas?
– Buvo labai baisu. Tiek daug dirbau, kad patekčiau į olimpiadą, o tokio pralaimėjimo negalėjau nė įsivaizduoti. Buvo labai didelė garbė tapti pirmuoju Lietuvos tenisininku olimpiadoje. Buvau labai laimingas, kad galiu atstovauti savo sportui didžiausiame sporto renginyje pasaulyje.
Tačiau neįsivaizduojate, kaip blogai jaučiausi po to mačo.
– Kaip manote, kas lėmė tokį rezultatą olimpinėse žaidynėse?
– Atvirai pasakius, nebuvau geriausios formos ir gerai pasiruošęs žaisti. Metų pradžioje neturėjau gero pasiruošimo, pasigavau kelis virusus, o treneris mane įspėjo, kad įpusėjus sezonui galiu pajusti nuosmukį.
Taip ir atsitiko, tačiau buvome suplanavę laikotarpį prieš olimpiadą, per kurį siekėme atgaivinti mano kūną.
Gegužės mėnesį, kai prasidėjo grunto sezonas, jaučiausi vis silpniau ir silpniau. Neblogai pradėdavau mačus, tačiau jau po pirmojo seto išsekdavo jėgos. Galvojau, kad galiu tai ištaisyti dar daugiau treniruodamasis, tačiau išėjo atvirkščiai.
Pralaimėjimas atrankos turnyre Vimbldone tenisininkui Marcosui Willisui privertė mus sunerimti. Gal labiau ne pati nesėkmė, o mano žaidimas. Jau po šešių geimų kvėpavau labai sunkiai, todėl treneris man pasiūlė kreiptis į gydytojus.
Mane pamatę jie labai sunerimo. Atlikę širdies ir kraujo tyrimus, nieko blogo nerado. Tuomet atlikau fizinio pasiruošimo testus Frankfurto universitete. Negalėjau pakelti krūvio, kurį atlaikytų 40 metų vyriškis su antsvoriu.
Galų gale problema buvo rasta plaučiuose – astma. Gydytojai man patarė vartoti vaistus ir per kelis mėnesius atsigauti. Nusprendžiau nežaisti Toronte ir Vašingtone ir galvojau, kad Rio de Žaneire jausiuosi geriau. Olimpiada vyko įpusėjus mano reabilitaciją.
– Socialiniuose tinkluose dėkojote kitiems sportininkams už puikią atmosferą. Kodėl?
– Tai buvo labai skaudi nesėkmė, tačiau kiti sportininkai vis tiek mane palaikė. Olimpiada buvo labai gera patirtis, o iš ten išsivežu nemažai gerų emocijų.
– Toks rezultatas nuvylė nemažai žmonių, bet sakoma, kad draugą bėdoje pažinsi. Ar po tokios nesėkmės nenusisuko draugai?
– Sulaukiau labai daug neigiamo žiniasklaidos dėmesio, todėl daugelis žmonių mano, kad nenorėjau žaisti olimpiadoje ir ji man yra nesvarbi. Tai netiesa.
Jau minėjau, kad visas mano pusmetis buvo skirtas pasiruošimui olimpinėms žaidynėms. Man buvo didelė garbė atstovauti savo šaliai. Tačiau sportininkas turi priimti kritiką po pralaimėjimo, tai yra šio amato dalis.
Gerais laikais jie nori būti mano pergalių dalis, o tik po tokių pralaimėjimų pamatai, kas iš tiesų yra tavo draugai.
Mano treneriai, šeima ir keletas artimiausių draugų buvo šalia ir mane palaikė. Mano pagrindinis teniso rėmėjas Darius Mockus bei rinktinės treneris Rimvydas Mugevičius suprato visą situaciją ir nuo manęs nenusisuko.
Tuo tarpu daugelis, iš kurių tikėjausi ištikimybės, apie mane kalbėjo labai negražiai. Gerais laikais jie nori būti mano pergalių dalis, o tik po tokių pralaimėjimų pamatai, kas iš tiesų yra tavo draugai.
– Kaip apskritai vertinate šį sezoną pasiektus rezultatus?
– Keblus klausimas. Iki birželio mėnesio viskas buvo puiku. Patekau tarp 50 stipriausių pasaulio tenisininkų, gerai žaidžiau ir aikštėje jaučiausi užtikrintai. Paskutiniai trys mėnesiai buvo siaubingi, nes beveik neiškovojau pergalių.
Tačiau stengiuosi įžvelgti pozityvių dalykų. Supratau, kodėl prastai jaučiuosi aikštėje, o sezonas dar nesibaigė. Esu labai motyvuotas ir ketinu stengtis iš visų jėgų artėjančiuose turnyruose.
Nenorėčiau vertinti šio sezono, nes buvo visko.
– Kokie jūsų pagrindiniai uždaviniai sezono pabaigai?
– Visų pirma, tai reikia būti atsargiam ir vykdyti gydytojų nurodymus. Noriu išsilaikyti pirmajame šimtuke, kad be vargo galėčiau patekti į „Australian Open“. Vėliau noriu atlikti visavertį pasiruošimą 2017-ųjų metų sezonui.
Šiemet dar ketinu rungtyniauti 5–8 turnyruose, o priklausomai nuo rezultatų pabaigsiu šiuos metus.
– Ar žaisite Lietuvos rinktinėje lemiame Daviso taurės mače? Kodėl?
– Ne. Šiemet paskutiniame Daviso susitikime nerungtyniausiu. Atstovauju savo šaliai jau beveik 10 metų, tačiau šį kartą turiu sveikatos problemų, dėl kurių žaisti negaliu.
Turiu sustiprėti fiziškai ir elgtis protingai. Gydytojai mane įspėjo, kad nepersistengčiau. Turiu pasveikti, o pirmuoju turnyru greičiausiai taps varžybos Sankt Peterburge. Tačiau dar nesu tikras.
Džiaugiuosi, kad Lietuvos komanda gerai žaidžia ir be manęs. Jie užtikrintai nugalėjo Pietų Afrikos komandą, su kuria turėjome nemažai sunkumų prieš kelerius metus. Rinktinė tobulėja, o jaunieji žaidėjai turi suprasti, kad dabar yra jų metas spindėti.
Laurynas Grigelis pastaruoju metu demonstruoja stabilius rezultatus ir iškovojo titulą Latvijoje. Lukas Mugevičius taip pat laimėjo savo pirmąjį „Futures“ serijos turnyro trofėjų. Tadas Babelis dalyvauja vis daugiau vyrų varžybų.
Smagu matyti Lietuvos rinktinės pergales, todėl linkiu jiems didžiausios sėkmės dvikovoje su bosniais.
