R.Berankis kalbėdamasis su deuce.lt pripažino, kad grunto sezonas nebuvo sėkmingas, tačiau visas nesėkme geriausias Lietuvos tenisininkas paliko užmarštyje ir Vimbldoną pasitinka su teigiamomis emocijomis ir dideliu noru nužengti kaip įmanoma toliau.
– Ričardai, kaip sekėsi pasirengti Vimbldono turnyrui?
– Manau, kad pavyko puikiai. Jau trečia savaitė, kai žaidžiu ant žolės. Kas tikrai labai džiugina, nes pirmas turnyras vyko Olandijoje, tada Vokietijoje ir dabar. Treniruojuosi Vimbldono kortuose. Pirmomis dienomis ant žolės adaptuotis buvo sudėtinga. Tai yra normalu. Juolab kad buvau po traumos. Ne taip smarkiai pasitikėjau savo kūnu. Bet Halėje pavyko neblogai sužaisti. Laimėjau porą kvalifikacijos mačų. Pralaimėjau Tommy‘iui Robredo. Tada gal kažkiek nepasisekė. Bet žaidimu esu patenkintas.
– Pilvo raumens trauma jau praeitis ar dar vis atsiliepia judesiams?
– Viskas gerai. Jokių problemų. Ir Olandijoje viskas buvo gerai. Tiesiog visada yra toks savisaugos jausmas. Ir pirmame turnyre tai visada būna pasąmonėje. Turi įtakos žaidimui, nes, nori ar nenori, nepadarai kažkokio papildomo judesio ar žingsnio.
– Vimbldonas yra išskirtinis turnyras. Gal ir treniruotėse kažką išskirtinai akcentuojate?
– Taip. Daug treniravomės gryno puolimo ir išėjimo prie tinklo. Žaidimas iš oro. Nes tai yra žolės danga, o šie momentai yra svarbiausi.
– Burtai lėmė akistatą su Austrijos tenisininku Andreasu Haideriu-Maureriu. Ar pažįstamas šis žaidėjas?
– Su A.Haider-Maureriu yra tekę tik kartu treniruotis prieš Ženevos turnyrą. Tai buvo vienintelis kartas. Su juo kartu poroje šiemet žaidėme „Australian Open“ dvejetuose ir pralaimėjome pirmame rate. Jis turi gerą padavimą. Iš kairės pusės žaidžia stabiliau nei iš dešinės. Tiek tos informacijos.
– Sezonas jau įpusėjo. Ar esate patenkintas rezultatais, kuriuos pavyko pasiekti?
– Esu patenkintas pirmais sezono mėnesiais. O ant grunto rezultatai nebuvo patys geriausi. Nemažai mačų buvo praloštų visai artimoje kovoje. Girtis tokiais pralaimėjimais nereikia, bet, tarkim, palyginus su praėjusiais metais, šiemet pralaimėjau visai kito lygio mačus. Praėjusiais metais daugumoje buvo „Challenger“ serijos turnyrai, todėl ten buvo daugiau pergalių, o dabar visi aukščiausio lygio turnyrai – „Didžiojo kirčio“, ATP 1000, 500 ir 250 serijos varžybos. Tai yra visai kas kita.
– Žolės danga jau padėjo pamiršti tas nesėkmes ant grunto?
– Taip. Tikrai dabar daug geriau jaučiuosi ir su maloniu nerimu laukiu, kas bus toliau.
– Fizinė forma gera. Kūno skausmų nėra. O psichologinė pusiausvyra yra? Nes pastaruoju metu atrodė, kad nėra didelio pasitikėjimo savimi. Neatrodė, kad esate psichologiškai labai stiprus žaisdamas ant grunto...
– (šypsosi) Na, aš taip nepasakyčiau. Tiesiog sportas toks dalykas. Čia kaip ir gyvenime: būna pakilimų ir nuopuolių. Tik sporte viskas vyksta daug greičiau. Svarbu tą nuosmukio laikotarpį išlaikyti kuo trumpiau. Nėra ko liūdėti ir, atvirai pasakius, nėra laiko liūdėti. Nauja savaitė, naujas turnyras, naujos emocijos. Sakau, gali čia vaikščioti galvą nuleidęs ir sakyti, kaip čia nepavyko sužaisti 12-os turnyrų ant grunto, o gali sakyti, kad štai dabar žaisiu prieš A.Haider-Maurerį Vimbldone, ant dangos, kuri man patinka. Tai nauja kova ir viskas prasideda iš naujo. Man viskas gerai, mintys šviesios.
