Akvilė Paražinskaitė neseniai tapo viena iš keleto 14-os metų tenisininkių visame pasaulyje, kuri pasirašė sutartį su didžiausia pasaulio sporto vadybos kompanija IMG. Tai didelis pripažinimas ir talento įvertinimas. Tačiau būtina žinoti, kad ši kompanija neduos pinigų. IMG padės ieškoti rėmėjų ir parūpins kvietimus į svarbius turnyrus, kitaip tariant – stums į elitą. Akvilei tapo atviri vartai į pasaulinės klasės Bollettieri teniso akademiją JAV, kurioje treniravosi daugybė pasaulio teniso žvaigždžių.
14-metė mergina pasaulio jaunių iki 18-os metų reitinge užima 266-ą vietą. Šį sezoną Akva planavo pabaigti tarp 200 geriausių. Nuo tikslo ją skyrė 50 reitingo taškų, kuriuos ji nesunkiai galėjo iškovoti neseniai Suomijoje vykusiuose dviejuose turnyruose, tačiau dėl finansinių priežasčių ten neišvyko. Apskritai ji leido sau sudalyvauti gal ketvirtadalyje galimų turnyrų užsienyje. Priežastis aiški visiems. Bet aš norėčiau tęsti toliau.
Panelė iš Lietuvos gali važiuoti į atvirą Australijos teniso čempionatą, tai vienas iš keturių metuose „Didžiojo kirčio“ turnyrų, bet ir šiems planams nelemta išsipildyti. Šį mėnesį Akvilei sukaks 15 metų, o kitą sezoną ji galės dalyvauti didžiausiuose pasaulio turnyruose. Tačiau finansų stoka stabdo merginos progresą. Akvilei pasiruošti ir nuvykti į „Australian Open“ reikia apie 25 tūkstančių litų. Apskritai, kad kitą sezoną sudalyvautų didžiausiuose turnyruose, talentingai tenisininkei reikia iki 100 tūkst. litų.
Neslėpsiu, man dėl Akvilės praleisto Grand Slamo apmaudu, o kada bus kitas – nežinau. Gal Prancūzija, gal Vimbldonas, gal... Bet neišvykimas į Australiją lieka neišnaudota galimybe. Tenise vienas turnyras gali nulemti karjerą. Taip, gal nuskridusi į tolimąją Australiją ji pralaimėtų pirmą kovą ir važiuotų namo, gal, bet tai merginai suteiktų neįkainuojamos patirties.
Žinot, Ričardas Berankis pirmą kartą „Didžiojo kirčio“ turnyre debiutavo būdamas 16-os metų. Tada atvirame Jungtinių Amerikos Valstijų teniso čempionate vaikis iš Lietuvos į skudurus gavo pirmoje kovoje, tačiau po metų sugrįžo ir tapo „US Open“ čempionu! Jis nepralaimėjo nė vieno seto. Va taip va! Tiesiai visiems į veidą.
Merginos subręsta ankščiau. Lietuvoje auga dar kelios ypatingo dėmesio reikalaujančios sportininkės. Atleiskite, turiu pasitaisyti, tos mergaitės auga užsienyje ir jomis rūpinasi kiti. Plaukimo rekordus vieną po kito gerinančią 14-metę Rūtą Meilutytę augina britai. Talentinga Lietuvos tenisininke Gabriele Bertašiūte rūpinasi švedai.
Aš, prisipažinsiu, nežinau, kas Lietuvoje rūpinasi jaunais sportininkais. Bet akivaizdu, kad tos organizacijos vadovas šioje srityje yra impotentas. Vienintelis dalykas, kurį jis moka, tai, turbūt, paskirstyti valstybės skiriamus pinigus. Ir tai čia, turbūt, daug kas ginčytųsi. Kad ir kas besirūpintų talentingiausiais Lietuvos sportininkais, apie vadybą tas žmogus nieko neišmano. Priešingu atveju A.Paražinskaitė tikrai vyktų į „Australian Open“.
Krepšinyje yra Mindaugas Balčiūnas, jaunas žmogus, kuris kala, kaip turi būti. Man atrodo, kad svarbiausias dalykas – jam netrukdyti. Po mūsų šalyje surengto Europos čempionato chebra paėmė ir sugalvojo Lietuvoje surengti dar ir Olimpinį atrankos turnyrą. Per keletą dienų rado, kas įmerktų 10 mln. litų. Jiems nereikia valstybės paramos, na, šiaip reikia, bet jie stengiasi išsiversti ir be to. Bet ne apie tai... Kalbu apie elementarų žmogaus sugebėjimą rasti...
Paskutiniu metu man dažnai tenka būti šalia Balžeko mokyklos tenisininkų. Pats turiu tokio amžiaus sūnų, todėl žinau, ką tai reiškia. Patikėkite, vyriausi vaikai demonstruoja aukščiausią darbo etiką. Kiekvieną dieną, nuo pat ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, juos sutiksite teniso korte. Tie vaikai vidurinę mokyklą lanko nuotoliniu būdu. Kitaip tariant – save aukoja tenisui. Akvilę pastebėjo didžiausia pasaulio sporto vadybos kompanija. Pasak Ričardo Berankio, ji jau dabar muša kamuoliuką taip, kaip tai daro pirmo šimtuko žaidėjos. Aš tiesiog noriu paklausti to žmogaus, kuris turi rūpintis ja. Ką ji dar turi padaryti?
Aš tikrai nežinau, kas vadovauja mūsų šalies sportui. Nuoširdžiai. Sakysit, tu sporto žurnalistas, privalai žinoti, bet aš niekada savęs ir nelaikiau žurnalistu. Esu paprastas bičas, iš gatvės. Su lygiai tokiu pat paprastu supratimu apie gyvenimą. Todėl aš to žmogaus, kuris vadovauja Lietuvos sportui, nuoširdžiai noriu paklausti... Ko dar reikia? Kokių dar įrodymų?
Žinau tik viena, lietuviškame sporte mes turime puikias moteris, tapusias sporto ikonomis. Taip, jų nėra daug, bet jos yra ypatingos savo rekordais, savo metimais, šūviais, greitai sukamais pedalais, nubėgtais kilometrais, medaliais ir pasiekimais. Ta, dar 14-os metų mergaitė, irgi gali tapti tokia ir į savo sporto šaką atvesti šimtus mažų panelių, kurios irgi norės mušti kamuoliuką taip, kaip ji. Aš tikiu, kad taip ir bus. Tik noriu paklausti to žmogaus, kuris vadovauja ir turi rūpintis Lietuvos jaunais sportininkais, kiek tai rūpi? Ką? Kad ji toje sienoje pramuštų skylę? Ko?
