Kartu su treneriu Giuseppe Menga, lietuvis nusprendė netgi paaukoti kelis turnyrus ir varžybų metu tobulinti daugiausiai problemų keliantį žaidimo elementą. L.Grigelis prisipažino, kad tai sukėlė įtampą tarp jo ir trenerio, tačiau pamačius reultatą, viskas atslūgo. Tenisininkas tikisi, kad dėl pagerėjusio smūgio jam pavyks pasiekti rekordinių aukštumų pasaulio reitinge.
Antra Lietuvos raketė prisipažino, kad vis dažniau galvoja ir apie lemiamą Daviso taurės akistatą rugsėjį su Bosnijos ir Hercegovinos komanda.
– Šiuo metu pasaulyje užimi 247 vietą. Ar šis rezultatas tenkina?
– Nesu patenkintas. Buvau užsibrėžęs tikslą būti apie 160-170 vietą. Bet po Roland Garros turnyro su treneriu nusprendėm keisti dešinio smūgio užsimojimą. Nes tarp 200-300 reitinge aš galiu būti dar dešimt metų. Bet tikslas yra ne tas. Todėl iš esmės teko paaukoti Notingemo ir Vimbldono turnyrus. Ten bandžiau žaisti techniškai. Turnyre Ispanijoje, nors ir pralaimėjau pusfinalyje, likau patenkintas kaip žaidžiau. Tokio teniso nedemonstravau kokius metus. Anksčiau buvo – pralaimi ir viskas atrodo blogai. O dabar netgi pralaimėjus, matome ir teigiamus dalykus.
– Ką tiksliai keiti tame smūgyje?
– Atlikdamas smūgį iš dešinės aš visada buvau daugiau įsitempęs. O jeigu tu esi įsitempęs, tau reikia daug daugiau jėgos. Anksčiau mano smūgis iš dešinės susidėdavo tarsi iš trijų dalių. Ištiesdavau ranką atgal, vėliau ją nuleisdavau ir tik tada žaisdavau. O dabar bandom viską padaryti vienu mostu ir taip mušti kamuolį. Paskutiniu metu tai pavyksta atlikti neblogai.
– Kaip sekasi sutarti su treneriu Giuseppe Menga?
– Tikrai nėra lengvas etapas kai kažką bandai keisti technikoje. Nesakau, kad mes buvome susipykę, bet kai tau kažkas neišeina, atsiranda įtampa. Vimbldonas buvo įtemptas. Nes tai didelis turnyras. Tenisininkai žaidžia, kad dalyvautų svarbiausiuose turnyruose, o tu žinai kad važiuoji ten ir negalėsi žaisti šimtu procentų, nes keiti techniką.
– Kas tau pačiam svarbiausia likusioje sezono dalyje?
– Praėjusio sezono pabaigoje laimėjau daug turnyrų ir viskas buvo neblogai. Reitinge norėjau pakilti iki 160 vietos. Bet dar svarbiau, kad mano technikoje atsirastų daugiau automatikos. Kad automatiškai pavyktų smūgis iš dešinės ir taip tobulėčiau. Kaip ir sakiau, šiame lygyje galiu žaisti, kad ir dešimt metų, bet jeigu norim eiti toliau, turime kažką keisti. Tai ir bandom daryti.
– Rudenį prasideda sunkus etapas, kai teks ginti nemažai praėjusiais metais iškovotų taškų?
– Degs daug taškų, bet jeigu solidžiau žaisiu iš dešinės, ateis ir pergalės. Tuos taškus irgi tuomet pavyks nesunkiai apginti.
– Rudenį vyks Daviso taurės varžybos. Nors iki jų dar nemažai laiko, ar pagalvoji apie lemiamą akistatą su Bosnijos ir Hercegovinos rinktine dėl patekimo į pirmą grupę?
– Taip. Tikrai pagalvoju. Laukiu, nesulaukiu šių Daviso taurės varžybų. Tikrai įdėta jau nemažai darbo ir labai norisi, kad Lietuva patektų į pirmą grupę. Turnyruose sutinku Bosnijos ir Hercegovinos žaidėjus, bendrauju su jais. Tikrai smagu. Su Ričardu taip pat pakalbam apie Davisą. Bus įdomu.
– Kiek tau pačiam svarbios šios varžybos?
– Man tai yra labai svarbu, nes mes turim galimybė iškovoti istorinę pergalę Lietuvai. Tikrai galim išeiti į kitą grupę, nors ir nesam favoritai. Aš manau, kad jų galimybės yra šiek tiek didesnės. Skirčiau 55-is procentus jiems ir 45-is mums, bet tik todėl, kad jie žais namie. Kiek žinau, varžybos vyks ant labai lėtos kietos dangos. Nebus lengva, bet tai vis tiek, manau, mums su Ričardu yra geriau nei žaisti ant grunto.
– Kokia situacija su rėmėjais? Vieną jų pakeitei...
– Neseniai pakeičiau drabužių rėmėją. Pasirašiau dvejų metų sutartį su Italijos sportinės aprangos gamintoja „Australian“. Jie rūbais užsiima jau apie 30 metų. Pinigų negaunu, tačiau jie suteikia drabužių tiek, kiek reikia. Su „Wilson“ turiu kontraktą iki kitų metų vasaros. Reikės pradėti kalbėtis jau ir su jais. „Future talent“ padeda su treneriais. Bet po krizės tiek pinigų nėra. Planuoju sužaisti keletą mačų už klubus Italijoje ir Vokietijoje. Dabar nuomojamės butą su kitu treneriu Kremonoje. Tai reikia mokėti už nuomą. Reikia rūpintis kitais buities dalykais. Kai išeini gyventi vienas, viskas visai kitaip.
– Ar tenka stebėti Pasaulio futbolo čempionatą?
– Taip. Palaikau Olandiją, Belgiją ir Italiją. Italai jau baigė pasirodymą, tai liko dvi komandos. Man įspūdingai atrodo Kolumbija. Ir jų rungtynės su brazilais bus labai įdomios.
Italai po prasto pasirodymo dabar viską keičia – futbolo federacijos prezidentą, trenerį. Greičiausiai iš komandos trauksis veteranai. Jie vis dar šneka apie nesėkmę pasaulio čempionate ir rašys, kol neprasidės Italijos pirmenybės. Čia iš 40-ies sportui skirtų puslapių, 36-i apie futbolą.
