Du mėnesius Floridoje po kirkšnies operacijos sveikęs geriausias Lietuvos tenisininkas, nors ir grįžo tobulai įdegęs, laiko poilsiui beveik neturėjo.
„Reabilitacijos pratimai ne taip trumpai ir trunka: ultragarsai, ledo vonios, masažai – kasdien apie 7 valandas. Lyg normali darbo diena“, – Vilniaus oro uoste gausiai jį pasitikusiam žurnalistų būriui sakė R.Berankis.
Jis atskleidė, kad traumos rimtumas paaiškėjo tik operacijos metu, o nuo praėjusių metų žaidė sukandęs dantis – per skausmą. „Nors daktarai sakė, kad skaudėti neturėtų, aš vis jaučiau. Įsijungė toks savisaugos jungtukas, tad gal kažko iki galo nepadarydavau“, – teigė R.Berankis.
Traumos 21-erių tenisininką pasaulio reitinge iš rekordinės 73-ios vietos nustūmė į antro šimtuko pabaigą – dabar R.Berankis užima 174 vietą – bei greičiausiai atėmė visus šansus savo jėgomis išsikovoti vietą Londono olimpinėse žaidynėse. Viltimi dabar lieka vardinis kvietimas.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Naujasis Ričardo Berankio BMW automobilis |
Į Lietuvą sugrįžusio tenisininko nuotaiką pakėlė BMW atstovė mūsų šalyje bendrovė „Krasta Auto“, kuri, pratęsdama sutartį su R.Berankiu, įteikė jam tviskančio BMW 1 serijos automobilio raktelius.
– Kaip jautiesi? – paklausėme R.Berankio.
– Svarbiausia, kad kasdien jaučiuosi vis geriau. Jaučiu, kad koja stiprėja operacijos, kuri buvo atlikta prieš du mėnesius. Pradėjau rimtai sportuoti – apie 70 proc. savo jėgų. Kasdien stengiuosi vis daugiau ir daugiau.
Kitą savaitę planuojame važiuoti į Daviso taurę Bulgarijoje. Kol kas dar tęsiasi reabilitacijos procesas, tačiau daktarai jau leidžia pradėti žaisti ir rimčiau sportuoti. Bandysime.
– Jau mums ir sirgaliams labai sunku išgyventi tavo traumas, o kaip jas iškenti tu?
Traumos yra sporto dalis. Į jas reikia žiūrėti labai rimtai, bet jokiu būdu nenukabinti nosies, kuo greičiau išsigydyti ir, sportiškai sakant, toliau varyti. Kito būdo nėra. Traumas patiria visi. Vienus tai varo į neviltį, kitų – ne.
– Panašu, kad tavęs nevaro.
– Pamatysime...
Treneris Remigijus Balžekas: Tenise traumos yra labai dažnos. Tas pats Kei Nishikoris dėl traumų nežaidė pusantrų metų. Vienintelis Rogeris Federeris, iš mūsų pažįstamų, yra mažiau kamuojamas traumų. Aišku, labai skaudu, kai traumos užpuola savus, bet tai yra neišvengiamas dalykas, kai nori užimti aukštą vietą. 50-uke yra tik 50 vietų viso pasaulio žaidėjams – pasigailėjimo nėra. Galima mažiau krūvio duoti, galima likti pasaulyje 120-u, bet einant profesionalo keliu tai neegzistuoja. Iš savęs – tiek sportininkas, tiek treneris, tiek visa komanda – turi išspausti daugiau nei 100 proc. Vieni tą ištempia, kiti – ne.
– Galbūt dabar turėjai daugiau laisvo laiko?
– Nelabai, nes sportavau – visą viršutinę kūno dalį. Tik bėgti negalėjau. Reabilitacijos pratimai ne taip trumpai ir trunka: ultragarsai, ledo vonios, masažai – kasdien apie 7 valandas. Lyg normali darbo diena. Aišku, apsilankiau vienose beisbolo rungtynėse, kurioje žaidė Niujorko „Yankees“, bei vienose ledo ritulio – Tampos „Bay Lightning“ prieš Bostono „Bruins“. Geras mačas buvo!
– Ar jau pradėjai žaisti tenisą?
– Taip, žaidžiau paskutines 8 dienas. Maždaug po 1–1,5 valandos per dieną. 100 proc. krūviu aikštelėje žinoma dar nežaidžiau, bet apie 50–60 proc. ir viskas buvo gerai. Partneriai buvo vietiniai žaidėjai, jauniai iš Nicko Bollettierio akademijos. Kartą treniravausi ir su Vaseku Pospisilu (ATP 97), daugiau panašaus lygio žaidėjų tuo metu dalyvavo turnyre.
– Ar ši trauma buvo netikėta, ar ilgalaikė?
– Tą vietą jausdavau nuolat – dar nuo praėjusių metų balandžio mėnesio. Dabar sunku pasakyti, ar tai buvo ta pati trauma, ar nauja, bet svarbiausia, kad medikai dabar išsiaiškino priežastį ir sako, kad po šios operacijos skaudėti nebegali. Tai prideda daug užtikrintumo, pasitikėjimo.
Galima sakyti, jog visus praėjusius metus žaidžiau su skausmu. Nors daktarai sakė, kad skaudėti neturėtų, aš vis jaučiau. Įsijungė toks savisaugos jungtukas, tad gal kažko iki galo nepadarydavau.
– Kokia tiksliai tau operacija buvo padaryta?
– Sportinė išvarža ir dar keletas nutrūkusių raumenų aplinkui. Patekau į patyrusių medikų rankas – iš NHL klubo. Jie ir diagnozavo šią ligą, o kai pjovė, surado dar daugiau nei tikėjosi.
– Ar šiuo metu dar skauda?
– Jaučiu, dar jaučiu. Tačiau reikia tiesiog kelti krūvį, šiek tiek ir per skausmą, kad prasimuštų – tuomet viskas turėtų būti gerai.
 |
|
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Ričardas Berankis ir treneris Remigijus Balžek
|
– Daviso taurė bus tavo jėgų patikrinimas?
– R.Balžekas: Gal ne patikrinimas, o pradžia. Tikrintis nėra ko. Ten kiekvieną dieną bus daug mačų, tad visų jų tikrai nežaisime, bet vieną kitą svarbesnį, jeigu reiks, aišku, teks žaisti.
– Kur žaisite po Daviso taurės?
– R.Balžekas: Iš karto vyksime į „Challenger“ turnyrą Romoje, tada į Bordo ir į „Rolan Garros“. Tada pradėsime ruoštis žaidimui ant žolės. Kelsimės į Angliją, kur sužaisime vieną „Challenger“, vieną ATP turnyrą ir tada – Vimbldonas. Ant žolės vėliau dar sužaisime turnyrą Niuporte, aišku, jeigu viskas bus gerai. Dabar, panašu, kad taip ir yra. Manau, jog 100 proc. pradėsime žaisti ant žolės. Varžybos ant grunto bus skirstos atsistatymui.
– Trauma kiša koją ir olimpinėms žaidynėms...
– Patekti į olimpines jau bus sunku – nebent „Roland Garros“ turnyre pasiekčiau pusfinalį...
R.Balžekas: Aišku, kad pakišo koją. Net neabejoju, kad savo jėgomis jis būtų patekęs į olimpines žaidynes, jei ne ta trauma. Kita galimybė – vardinis kvietimas. Juo dabar rūpinasi Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
Kokia tikimybė jį gauti? Sunku pasakyti, paprastai tuos vardinius kvietimus duoda silpnesnių šalių atstovams. Jiems, matyt, tai reikalinga dėl šalių skaičiaus. Tačiau, žinote, Ričardo teniso istorija yra galinga iš esmės – pasaulio jaunių čempionas, iš šalies pirmas patekęs į 100-uką. Į tai žada labai stipriai atsižvelgti. Tikimės, kad gali ir pasisekti. Būtų labai smagu.
– Pasaulio reitinge tave beveik pavijo Laurynas Grigelis. Ar svarbu vėl pradėti žaisti, kad galėtum padidinti šį atstumą?
– Vien tik dėl Lauryno – tai tikrai ne. Visada norisi užimti kuo aukštesnę vietą reitinge, bet ne todėl, kad būčiau aukščiau už Lauryną. Yra tiek daug tų vietų. Nėra taip, kad dviese dalintųsi tris vietas.
