Su tenisininke Akvile Paražinskaite susitinkame jos namuose Vilniuje, Palaimos gatvėje. Šios palaimos prieglobstyje 17-metei dėl nuolatinių išvykų ir dalyvavimo turnyruose dažnai pabūti netenka, tačiau rengdamasi Šiauliuose vyksiančiam Teniso federacijos Taurės turnyrui, A.Paražinskaitė čia gali pabūti ilgiau.
Šią savaitę Lietuvos tenisininkė sulaukė gerų žinių – ji pakilo suaugusiųjų moterų teniso reitinge WTA net per 41-ą poziciją ir šiuo metu pasaulyje yra 883-ia. Tenisininkės ir jos trenerių Arūno ir Remigijaus Balžekų planai siekia daug toliau. Šiuo metu koncentruojamasi į vasarą Kinijoje, Nandzinge, vyksiančią jaunimo olimpiadą.
Tenisininkės ir jos trenerių Arūno ir Remigijaus Balžekų planai siekia daug toliau. Šiuo metu koncentruojamasi į vasarą Kinijoje, Nandzinge, vyksiančią jaunimo olimpiadą.
Nors planavome susitikti Akvilei daug artimesnėje aplinkoje – teniso kortuose, tačiau tenisininkei neseniai buvo pašalintas dantis, todėl treniruočių maratoną teko pristabdyti, tačiau įtakos režimui tai padaryti neturėtų.
Šiais metais A.Paražinskaitė jau spėjo sužaisti 40 vienetų mačų, kuriuose pasiekė finalą, pusfinalį ir ketvirtfinalį, o dvejetų varžybose laimėjo turnyrą Graikijoje ir žaidė dar dviejuose finaluose.
– Kokie yra Jūsų artimiausi planai – išvykos ir turnyrai?
Akvilė Paražinskaitė: Balandžio 12 dieną planuojame dalyvauti Teniso federacijos taurės varžybose Šiauliuose. Po to grįšime į Vilnių ir dar savaitę pasitreniravę vyksime į jaunių turnyrą Italijoje. Šiuo metu deriname pasirodymus jaunių ir suaugusiųjų turnyruose, nes siekiame patekimo į Nandzingo (Kinija) jaunimo olimpiadą.
Arūnas Balžekas: Akvilė turi visus šansus patekti į jaunimo olimpiadą. Su tokiu jaunių reitingu, kokį dabar turi ji ten patektų, tačiau taškai dar šiais metais mažės, bet mes tikimės, kad didelių problemų ten prasimušti nebus. O ten patekus tikslas vienas – medaliai.
– Pasitaikė toks metas, kad praleidžiate daugiau laiko Vilniuje. Ar dažnai taip pasitaiko ar keliauti tenka daugiau nei būti namuose?
– Iš tiesų čia ilgiausias laikotarpis šiais metais, kurį leidžiu namuose. Nelabai dažnai taip pavyksta suderinti, bet svarbiausia, kad viskas pagal planą.
Šiuo metu deriname pasirodymus jaunių ir suaugusiųjų turnyruose, nes siekiame patekimo į Nandzingo (Kinija) jaunimo olimpiadą.
– Sportininkai dažnai skundžiasi, kad gyvenimas nuolat keliaujant nėra jau toks romantiškas. Ar jums užtenka laiko nuvykus į kitą šalį viską sugerti ir pajusti tą kelionės žavesį?
– Man asmeniškai labai patinka keliauti. Aišku, kažkur iškeliavus visada svarbiausias dalykas būna sėkmingai sužaisti ir parodyti viską, ką galiu. O po to jau lieka laiko ir pramogoms.
– Šiuo metu suaaugusiųjų reitinge užimate 883-ią vietą. Suaaugusiųjų reitinge 17-metei tai geras rezultatas, ar ne?
Akvilė Paražinskaitė: Tai vidutinis rezultatas. Yra ir aukščiau esančių jaunių.
Arūnas Balžekas: Taip yra dėl to, kad Akvilė tik neseniai pradėjo labiau koncentruotis į suaaugusiųjų varžybas ir rinkti taškus. Anksčiau žaidė daugiau jaunių turnyruose, todėl toks ir rezultatas. Dabar reitingas stabiliai kyla.
Jaunių turnyruose tenka žaisti, kad iškovotume tą vietą jaunimo olimpiadoje. Lietuvos olimpinis komitetas mums už tai skyrė ir paramą su sąlyga, kad mes žaisime jaunių turnyruose ir iškovosime vietą Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
– Kaip pasikeitė jūsų treniruočių režimas prie jūsų komandos prisijungus Remigijui Balžekui?
Akvilė Paražinskaitė: Pokyčių, aišku, buvo. Vis tiek mes esame komanda ir dirbdami kartu siekiame to paties tikslo. Tai yra svarbiausia. Rezultatai, prisijungus Remigijui, eina geryn, todėl tikiuosi, kad mes nesustosime.
Arūnas Balžekas: Treniruotės sekasi. Prie mūsų komandos prisijungė Tadas Tarasevičius, buvęs daugkartinis Lietuvos čempionas, jis duoda labai daug naudos Akvilės žaidimui gerinti. Labai džiaugiamės dar vienu prie komandos prisidėjusiu treneriu. Tai fizinio rengimo treneris Martas Skrabulis, kuris taip pat pradėjo darbą su Akvile. Džiaugiamės, kad geri specialistai prideda savo ranką prie augančios kartos.
Rezultatai, prisijungus Remigijui, eina geryn, todėl tikiuosi, kad mes nesustosime.
– Mokotės nuotoliniu būdu. Ar jaučiate, kad mokslams skiriate pakankamai laiko ar jie kenčia?
– Skiriu laiko tiek, kiek galiu. Dar nežinau, kaip viskas klostysis, bet tikiuosi, kad viską suspėsiu. Aišku, šimtu procentu mokytis yra tiesiog neįmanoma, nes sportas atima daug laiko. Koncentruojuosi į tenisą.
Anksčiau galvodavau, kad gal ką prarandu neleisdama laiko mokyklos suole, bet dabar suprantu, kad visa tai atperka tenisas. Tai yra mano svajonė.
– Vasarį patekote į pirmąjį savo suaugusiųjų turnyro finalą. Kaip klostėsi turnyras?
– Dalyvavau tada dar ir kvalifikacinėse kovose, tiesiog galvojau, kaip sužaisti kiekvieną mačą ir iškovoti kiekvieną tašką. Kovojau, dirbau ir patekau į finalą. Gaila, kad nepavyko nueiti iki galo, galėjau laimėti tą mačą, bet iš klaidų mokomasi. Tai buvo kol kas didžiausias šių metų iššūkis. Tikrai pridėjo man pasitikėjimo savimi.
– Ką jums reiškia atstovauti Lietuvai?
– Aišku, kad labai norėčiau ten pasirodyti ir garbingai atstovauti Lietuvai. Iš tiesų, būtų didelė garbė. Jau esu dalyvavusi jaunimo olimpiniame festivalyje ir ten iškovojau Lietuvai bronzos medalį dvejetų varžybose kartu su Justina Mikulskyte. Norėčiau vėl pademonstruoti gerą formą.
– Kaip jus vertintumėte savo perėjimą nuo jaunių į suaugusiųjų tenisą? Kiekvienam sportininkui tai sunkus laikotarpis.
– Jaučiu, kad su kiekvienu maču aš vis labiau bręstu. Palyginti su tuo, kaip pradėjau metus tarp suaugusiųjų ir dabar, tikrai yra skirtumas ir aš tuo džiaugiuosi. Tai lemia sunkus, komandinis darbas.
Jaučiu, kad su kiekvienu maču aš vis labiau bręstu.
– Pastebėjau, kad jūsų namuose namažai paveikslų. Kuo domitės laisvu laiku – muzika, daile?
– Kai atsiranda galimybė, apsilankau koncertuose. Buvau pasiklausyti Lady Gagos, Lanos del Rey, o paveikslai tai dėl to, kad mano mama tapo, o brolis jau baigė dailės mokyklą.
Aš pati nesu tokia meniška. Laisvalaikiu mėgstu žiūrėti filmus, skaityti literatūrą. Stengiuosi aprėpti kuo daugiau, įvairiai pažinti pasaulį. Kol gyvenau Elektrėnuose, dar lankiau dailųjį čiuožimą, nes mano tėtis buvęs ledo ritulininkas. Keliuose konkursuose dalyvavau, bet persikrausčius į Vilnių, mama atvedė į teniso treniruotes. Taip ir likau.
– Kaip vertinate turnyruose rengiamas dvejetų kovas? Ar patinka varžytis komandoje?
– Patinka dėl to, kad tai būna toks atsipalaidavimas prieš svarbesnes vienetų kovas. Tai padeda pajusti žaidimą. Partnerės visada keičiasi, nes kiekviename turnyre turi pats sužiūrėti, kas į jį atvyko ir susirasti partnerę. Būna, kad žaidi su ta partnere, su kuria ankstesniuose turnyruose susiporavai, tada lengviau pajusti vienai kitą. Po pirmo mačo pajunti, ar tau tinka žmogus ar ne.
– Nusprendėte varžytis Federacijos taurėje ir siekiate vietos jaunimo olimpinėse žaidynėse. Ar toks dalyvavimas turnyruose dėl Lietuvos reikalauja papildomų pastangų?
Dabar tenka treniruotis ant kietosios dangos ir uždarose patalpose, tai galima sakyti, kad dėl šių varžybų aukojama nemažai.
Arūnas Balžekas: Dėl Federacijos taurės varžybų tenka daugiau laiko praleisti Lietuvoje. Būtume darę pasirengimo stovyklą kažkur aukštikalnėse ir ant grunto, bet teko pastumti grafiką. Dabar tenka treniruotis ant kietosios dangos ir uždarose patalpose, tai galima sakyti, kad dėl šių varžybų aukojama nemažai.
– Kokios yra Akvilės treniravimosi sąlygos? Kiek praleidžiate laiko Lietuvoje ir kiek užsienyje?
Arūnas Balžekas: „SEB arenos“ aikštynuose gauname nemokamų aikščių tiek, kiek reikia pasirengti Federacijos taurei. O sezono metu mums reikia ir šešių valandų per dieną treniruočių, o tiek nei Teniso sąjunga, nei „SEB arena“ mums skirti negali.
Visa kaina mums yra per didelė, todėl mums labiau apsimoka treniruotis užsienyje. Ispanijoje, JAV ar Prancūzijoje galime gauti aikščių ir nemokamai, todėl tuo bandome pasinaudoti.
