G.Martinionis tebesidarbuoja Kauno plaukimo mokykloje Šilainiuose – ten pat, kur prieš septyniolika metų į treniruotes atėjo ir 2012-ųjų metų olimpinė čempionė.
15min kalbintas specialistas neslepia, kad jam nebuvo naujiena, jog pastaraisiais metais dopingo kontrolieriams sunkiai sekėsi surasti Rūtą, bet kad viskas baigsis taip dramatiškai, neįsivaizdavo.
„Apie šią problemą aš žinojau jau šiek tiek anksčiau. Teko girdėti, kad buvo kartų, kai sportininkės specialistai nerado. Teko ir kalbėtis su ja. Sakiau, kad geriausia būtų jai apsispręsti, ar nori sportuoti toliau. Galbūt verta imti atostogas ir šiek tiek pailsėti. Esame tomis temomis kalbėję. Rūta teigė, kad plaukimas vis dar jai patinka, ji nori sportuoti, tiesiog turėjo šiokių tokių problemų su sveikata. Visgi šiuo atveju, manau, koją pakišo išsiblaškymas. O tada ir atėjo trečias kartas...“ – samprotavo pirmasis R.Meilutytės treneris.
G.Martinionio teigimu, aplaidumas – vienas esminių šio nuopolio priežasčių. Kita – motyvacijos stygius.
„Čia reikia suprasti vieną labai svarbų dalyką. Rūta yra sprinterė, plaukia trumpas distancijas, tad ir treniruočių specifika yra visai kitokia nei kitų sportininkų. Tokių distancijų ir tokio meistriškumo sportininkui pasiruošti svarbiausiam startui nereikia daug laiko. Pavyzdžiui, Danas Rapšys plaukia gerokai ilgesnius nuotolius, tad vandenį privalo taškyti dieną naktį. Jo pasirengimas kitoks. Rūtos režimas skirtingas, bet, žinoma, profesionalus sportininkas turi sekti save ir prisižiūrėti, turi žinoti, ką daro gerai ir ką blogai, kokios yra pasekmės“, – svarstė treneris.
Jo teigimu, nemažai įtakos turėjo ir tai, kad plaukikė pastaruoju metu treniravosi kitapus Atlanto, kur šalia neturėjo individualaus trenerio.
Nors nuo 2018 metų pradžios oficialiai R.Meilutytės treneris buvo garsusis Dave'as Salo, šis amerikietis plaukimo specialistas Los Andžele vadovauja platesnei plaukikų komandai. Šiais metais jau pats D.Salo pasigedo Rūtos treniruotėse.
„Europoje ir ypač Lietuvoje esame įpratę, kad šalia sportininko visuomet yra žmogus, kurį galima pavadinti „antru tėčiu“ ar „antra mama“. Jis neleidžia užmiršti suvartoti papildo, vitamino, apsilankyti pas gydytoją ir pan. Amerikoje viskas yra kitaip – jeigu ką nors skauda, siūlo pridėti ledo arba važiuoti namo ir pasitikrinti, kokios yra problemos. Ten visas rūpestis gula ant paties sportininko pečių. Rūta – jaunas žmogus, pasikeitė aplinka, treneris, į nugarą niekas nealsavo ir nereikalavo. Susidėjo viskas“, – svarstė G.Martinionis.
Specialisto teigimu, pirmaisiais treniruočių metais specialiai raginti sportininkės nereikėjo. Anot pirmo trenerio, R.Meilutytė mokėjo mėgautis plaukimu, nors, kaip ir visi vaikai, kartais sulaukdavo pastabų.
„Spausti sportininkės tikrai nereikėjo, bet turėjome nusistatyti aiškias taisykles ir jų laikytis. Mėgau griežtą tvarką ir problemų su ja niekada neturėjau. Ką pasakydavau, tą Rūta padarydavo. Galbūt šį kartą jai niekas nepasakė...“, – apmaudo neslėpė G.Martinionis.
Kol Tarptautinė vandens sporto šakų federacija (FINA) priimti sprendimą delsia, žiniasklaidoje spekuliuojama, kad R.Meilutytė veikiausiai sulauks minimalios metų diskvalifikacijos.
G.Martinionio teigimu, net jei tokios sankcijos ir bus pritaikytos, sportininkė gali įšokti į Tokijo olimpinių žaidynių traukinį, jei to tik norės.
„Tuo net neabejoju – tikrai įmanoma. Juk niekas sportininkei neuždraus sportuoti. Ji negalės tik dalyvauti varžybose. Reikia tik kryptingai treniruotis ir dirbti. Žinoma, diskvalifikuotas sportininkas negali priklausyti rinktinei, jo negalima finansuoti, bet individualiai dirbti niekas netrukdo. Manau, kad trenerių, kurie sutiks padėti Rūtai, tikrai bus. Ji tik negalės pasitikrinti jėgų kovodama su kitais. Bet aišku, pirmiausia reikia noro“, – kalbėjo G.Martinionis.
Svarbiausias klausimas – ar jo sportininkė tebeturi?
„Stengiuosi treniruoti savo dabartinius sportininkus, o ne gyventi prisiminimais, – šyptelėjo treneris. – Bet sportininko noras visada matosi iš jo akių. Kai jos dega, spindi, tada ir rezultatas yra. Manau, Rūta pati turi pasakyti, ko nori. Visi supraskime vieną – jei nereikia bet kokio rezultato.
Viskas, kas ją domina – yra pats aukščiausias rezultatas. Į olimpiadą ji gali patekti užsimerkus, o tai 99 proc. šalies plaukikų būtų svajonės išsipildymas. Bet Rūtos tikslai ir ambicijos yra kitokios. Jai neužtenka patekti, jai reikia laimėti.“
